Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas – Lk. 11:2.
Šie žodžiai išreiškia šlovinimą, įvertinimą Dievo gerumo ir kilnumo, parodo tinkamą pagarbą Dievui. Kai siunčiame Dievui savo prašymus, tegul mūsų pirmoji mintis nebūna savanaudiška, susijusi su mumis pačiais, nei apie mums brangius draugus, bet pirmoje vietoje visose mūsų mintyse, sumanymuose ir skaičiavimuose turi būti Dievas. Neturime melstis ir prašyti nieko tokio, kas neduotų garbės mūsų Dangiškojo Tėvo vardui. Neturėtume prašyti sau ar savo artimiems to, ko Jis pilnai negalėtų pagirti ir ko Jis neskatino prašyti. Gali būti, kad tarp vardinių krikščionių nei viena širdies dorybė nėra didesniame sunaikinimo pavojuje, kaip pagarba Dievui – Z’04, 118 (R 3351).
* * *
Dievas savo vaikams daro viską, ir net daugiau, nei geras žemiškas tėvas savo vaikams: pradeda jų gyvybę, myli, draugauja ir bendradarbiauja su jais, rūpinasi jais, lavina, ruošia, moko ir duoda jiems paveldėjimą. Kaip mūsų Dangiškasis Tėvas, daro tai aukščiausiame laipsnyje. Taigi, teisingiausia būtų – šlovinti Jo vardą. Darome tai, kai atiduodame Jam aukščiausią pagarbą ir atsidavimą mūsų širdies, proto, sielos ir jėgų. Ir galutinėje reikšmėje, tai reiškia tokį mūsų elgesį, kuris kristalizuoja mumyse panašumą į Kristų ir paruošia mus Karalystei. Mes netrokštame atiduoti Jam mažesnės pagarbos – P’26, 156.
Paralelinės citatos: Iz. 63:17; Mt. 5:44,45; 6:4; 8:13; Rom. 8:15;1 Kor. 8:6; 2 Kor. 1:3; 6:18; Gal. 4:4-7; Ef. 1:3,17; 3:14; 5:20; Kol.1:3,12; Jok. 1:17; 1 Jn. 3:1; Apr. 3:5; 14:1.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 89, 193, 176 / 188a, 336, 275.
Poems of Dawn, 255; Wiersze brzasku, 238: Dieviškasis audimas. Tower Reading: Z’14, 8; (R 5378).
Klausimai: Ar šią savaitę garbinau Dievo vardą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 27Tavo rankose yra mano laikai – Ps. 31:15.
Visi pasišventę Viešpaties tarnai, tapę Avinėlio pasekėjais, atidavė savo gyvybes aukai. Ir jeigu jie galėtų pastoviai įgyvendinti savo pasišventimą, būtų pasiruošę kiekvienu momentu užbaigti tą auką santaikoje su Viešpaties valia ir priemonėmis bei būdais, kokius parūpins ir leis Jo apvaizda. Tegul pasišventę Viešpačiui žino tai, jog nei vienas plaukas nenukris nuo jų galvos be Tėvo žinios ir leidimo, o jų širdies nusistatymas turi būti toks, kokį turėjo mūsų brangus Atpirkėjas sakydamas: „Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?” Jų širdžių kalba turi būti tokia, kokią išsakė poetas:
„Esu patenkintas savo likimu Ir Viešpaties rankos vedimu” – Z’04, 237 (R 3407).
* * *
Šie žodžiai yra teisingi, jei kalbėsime apie visą Bažnyčią ir jos atskirus narius. Dievas turi tinkamą laiką visiems dalykams, kurie susiję su Jo Planu. Todėl pastebime nuostabius laikotarpių bruožus, kurie pažymi Bažnyčios išbandymus. Tai ypač patvirtina lygiagrečios dispensacijos daugeliu savo bruožų, kurios išsipildė tiksliai, net dienos tikslumu. Taigi, Dievas neleidžia įvykti nei mažiausiai klaidai laiko ypatybėse, kurios susijusios su Bažnyčia. Tą patį rūpestį Dievas rodo kiekvienam atskiram Bažnyčios nariui. Jis paruošia kiekvieną išbandymą, pasiekimą, užduotį ir privilegiją tame laike, kuriame Jam būtų atiduota didžiausia pagarba, o jiems nauda – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Gal. 4:4; Rom. 5:6; Dan. 9:24-27; 12:11-13; Lk. 23:46; Jn. 13:1; 17:1; Apd. 1:6; 1 Tim. 2:6; 6:15; 1 Pet. 2:23; Apr. 6:11; 11:2,3; 14:15.
Giesmės: 186, 99, 333, 110, 293, 328, 63 / 374, 23, 353.
Poems of Dawn, 105; Wiersze brzasku, 95: Mano laikai Tavo rankose. Tower Reading: Z’14, 230; (R 5508).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išgyvenimus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
