Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas – Lk. 11:2.
Šie žodžiai išreiškia šlovinimą, įvertinimą Dievo gerumo ir kilnumo, parodo tinkamą pagarbą Dievui. Kai siunčiame Dievui savo prašymus, tegul mūsų pirmoji mintis nebūna savanaudiška, susijusi su mumis pačiais, nei apie mums brangius draugus, bet pirmoje vietoje visose mūsų mintyse, sumanymuose ir skaičiavimuose turi būti Dievas. Neturime melstis ir prašyti nieko tokio, kas neduotų garbės mūsų Dangiškojo Tėvo vardui. Neturėtume prašyti sau ar savo artimiems to, ko Jis pilnai negalėtų pagirti ir ko Jis neskatino prašyti. Gali būti, kad tarp vardinių krikščionių nei viena širdies dorybė nėra didesniame sunaikinimo pavojuje, kaip pagarba Dievui – Z’04, 118 (R 3351).
* * *
Dievas savo vaikams daro viską, ir net daugiau, nei geras žemiškas tėvas savo vaikams: pradeda jų gyvybę, myli, draugauja ir bendradarbiauja su jais, rūpinasi jais, lavina, ruošia, moko ir duoda jiems paveldėjimą. Kaip mūsų Dangiškasis Tėvas, daro tai aukščiausiame laipsnyje. Taigi, teisingiausia būtų – šlovinti Jo vardą. Darome tai, kai atiduodame Jam aukščiausią pagarbą ir atsidavimą mūsų širdies, proto, sielos ir jėgų. Ir galutinėje reikšmėje, tai reiškia tokį mūsų elgesį, kuris kristalizuoja mumyse panašumą į Kristų ir paruošia mus Karalystei. Mes netrokštame atiduoti Jam mažesnės pagarbos – P’26, 156.
Paralelinės citatos: Iz. 63:17; Mt. 5:44,45; 6:4; 8:13; Rom. 8:15;1 Kor. 8:6; 2 Kor. 1:3; 6:18; Gal. 4:4-7; Ef. 1:3,17; 3:14; 5:20; Kol.1:3,12; Jok. 1:17; 1 Jn. 3:1; Apr. 3:5; 14:1.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 89, 193, 176 / 188a, 336, 275.
Poems of Dawn, 255; Wiersze brzasku, 238: Dieviškasis audimas. Tower Reading: Z’14, 8; (R 5378).
Klausimai: Ar šią savaitę garbinau Dievo vardą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 3Didelę ramybę turi tie, kurie myli Tavo įstatymą, ir niekas negali jų suklupdyti – Ps. 119:165.
Turime kaskart vis daugiau ir daugiau prašyti malonės, išminties, Dvasios vaisių, galimybių tarnauti Viešpačiui bei broliams, ir vis didesnio augimo į Dievo Sūnaus panašumą. Ir kas gali abejoti, kad išpildžius šias sąlygas ,,Dievo ramybė, kuri perviršija mūsų supratimą” neapsaugos mūsų „širdžių ir minčių“? Ši ramybė jau pati savaime išsklaido didžiausią blogį, kuris paliečia daugelį žmonių. Šiose, ramybės pripildytose širdyse, savanaudiškumui ir ambicijai nebeliks vietos. Dievo ramybė gali gyventi mūsų širdyse, valdyti širdis taip, kad jos būtų apsaugotos nuo rūpesčių ir pasaulio sumišimo net ir tuomet, kai esame apsupti šių nenaudingų sąlygų – net ir tuomet, kai pats priešininkas puola mus, panaudodamas savo apgautus agentus – Z’04, 24 (R 3304).
* * *
Dievo įstatymas Jo pasišventusiems žmonėms susideda iš pareigos meilės ir nesavanaudiškos meilės. O tai yra Dievo Žodžio įsakymai. Tačiau daugelyje Šventojo Rašto eilučių žodis „įstatymas” turi daug platesnę reikšmę, o tai yra ir doktrinos, pažadai, pamokymai, pranašystės, istorijos ir Žodžio tipai, t. y. apima visą Biblijos turinį. Plačiausioje prasmėje mylėti Viešpaties įstatymą – reiškia turėti malonumą galvojant apie jį, skelbiant ir praktikuojant jį. Dievo įstatymo mylėtojai turi širdies ir proto poilsį, nes žino, kad visi daiktai išvien veikia jų ir visos žmonijos gėriui bei Dievo garbei. Išbandymų metu jie būna apsaugoti ir lieka Dievo malonėje; tokiu būdu jie išsaugo ramybę, dėka Viešpaties Žodžio ir Jo apvaizdos – P’35, 131.
Paralelinės citatos: Ps. 4:8; 25:12,13; 29:11; Pat. 3:17,24; Iz. 26:3,12; 28:12; 32:2; 54:10,13; 57:1,2,19; Lk. 2:14; Jn. 14:27; Rom. 5:1; 8:6; Ef.2:14-17; Flp. 4:7; Kol. 3:15.
Giesmės: 128, 3, 27, 56, 57, 93, 244 / 321, 439, 374.
Poems of Dawn, 213; Wiersze brzasku, 205: Neabejok Juo. Tower Reading: Z’11, 397; (R 4898).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kokios buvo aplinkybės? Kas padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
