Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas – Lk. 11:2.
Šie žodžiai išreiškia šlovinimą, įvertinimą Dievo gerumo ir kilnumo, parodo tinkamą pagarbą Dievui. Kai siunčiame Dievui savo prašymus, tegul mūsų pirmoji mintis nebūna savanaudiška, susijusi su mumis pačiais, nei apie mums brangius draugus, bet pirmoje vietoje visose mūsų mintyse, sumanymuose ir skaičiavimuose turi būti Dievas. Neturime melstis ir prašyti nieko tokio, kas neduotų garbės mūsų Dangiškojo Tėvo vardui. Neturėtume prašyti sau ar savo artimiems to, ko Jis pilnai negalėtų pagirti ir ko Jis neskatino prašyti. Gali būti, kad tarp vardinių krikščionių nei viena širdies dorybė nėra didesniame sunaikinimo pavojuje, kaip pagarba Dievui – Z’04, 118 (R 3351).
* * *
Dievas savo vaikams daro viską, ir net daugiau, nei geras žemiškas tėvas savo vaikams: pradeda jų gyvybę, myli, draugauja ir bendradarbiauja su jais, rūpinasi jais, lavina, ruošia, moko ir duoda jiems paveldėjimą. Kaip mūsų Dangiškasis Tėvas, daro tai aukščiausiame laipsnyje. Taigi, teisingiausia būtų – šlovinti Jo vardą. Darome tai, kai atiduodame Jam aukščiausią pagarbą ir atsidavimą mūsų širdies, proto, sielos ir jėgų. Ir galutinėje reikšmėje, tai reiškia tokį mūsų elgesį, kuris kristalizuoja mumyse panašumą į Kristų ir paruošia mus Karalystei. Mes netrokštame atiduoti Jam mažesnės pagarbos – P’26, 156.
Paralelinės citatos: Iz. 63:17; Mt. 5:44,45; 6:4; 8:13; Rom. 8:15;1 Kor. 8:6; 2 Kor. 1:3; 6:18; Gal. 4:4-7; Ef. 1:3,17; 3:14; 5:20; Kol.1:3,12; Jok. 1:17; 1 Jn. 3:1; Apr. 3:5; 14:1.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 89, 193, 176 / 188a, 336, 275.
Poems of Dawn, 255; Wiersze brzasku, 238: Dieviškasis audimas. Tower Reading: Z’14, 8; (R 5378).
Klausimai: Ar šią savaitę garbinau Dievo vardą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 17Negesinkite Dvasios – 1 Tes. 5:19.
Viešpaties Dvasia, kuri yra tarp Jo žmonių, yra prilyginta „šventos meilės liepsnai”, parodytai Viešpačiui ir visiems, kurie susiję su Viešpaties reikalais. Ši liepsna, Dievo Evangelijos dėka, būna uždegama kiekviename žmoguje asmeniškai, kai gauna Šventosios Dvasios, ir bendrai, tai susiję su Bažnyčia, vedant ir vadovaujant tai Dvasiai. Ir proporcingai nuo to, kiek Bažnyčia auga žiniose, meilėje ir bendravime su Viešpačiu, tai tokiame laipsnyje ir ši „šventos meilės liepsna” padaro ją šio pasaulio šviesa, miestu ant kalno, kurio negalima paslėpti – Z’03, 25 (R 3135).
* * *
Iš šios eilutės aišku, kad Dvasia tai nėra Jehova; nes jeigu taip būtų, tai šis priminimas būtų nereikalingas ir absurdiškas. Koks nelogiškas ir nereikalingas būtų priminimas mums, kad negesintume, nenaikintume Visagalio, Egzistuojančio iš Savęs Dievo! Šis priminimas bus išmintingas ir reikalingas tada, kai suprasime, kad ši Dvasia tai Dievo charakterio bruožai mumyse. Kaip žvakės šviesą galime užgesinti, taip ir Dvasią, šventą šviesą, galime užgesinti nuodėme, klaida, egoizmu ir pasaulietiškumu, jei šie blogiai užvaldys mus. Nors žvakę, kartą užgesintą, galime vėl uždegti, tačiau Dvasią, kartą užgesintą, uždegti jau nebegalime. Todėl su visu stropumu stenkimės neužgesinti šios labai brangios šviesos, nes kitaip liksime amžinoje tamsoje. Kokia baisi būtų ta tamsa! – P’33, 111.
Paralelinės citatos: Rom. 8:1-16; 1 Kor. 2:10-16; Iz. 11:2,3; Jn. 7:39; 1:12,13; Gal. 5:22,23; Ef. 1:17,18; 1 Jn. 4:1,6; 2 Tim. 1:7; Ef. 4:30; Iz. 7:13; 63:10.
Giesmės: 90, 267, 95, 125, 196, 1, 249 / 5, 203, 347a.
Poems of Dawn, 89; Wiersze brzasku, 78: Pripildyti Kristaus Dvasios. Tower Reading: Z’12, 343; (R 5129).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi, kad ši Dievo dvasia didėtų, ar gesinau ją? Kaip? Kas tam padėjo ir kas trukdė?
