Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas – Lk. 11:2.
Šie žodžiai išreiškia šlovinimą, įvertinimą Dievo gerumo ir kilnumo, parodo tinkamą pagarbą Dievui. Kai siunčiame Dievui savo prašymus, tegul mūsų pirmoji mintis nebūna savanaudiška, susijusi su mumis pačiais, nei apie mums brangius draugus, bet pirmoje vietoje visose mūsų mintyse, sumanymuose ir skaičiavimuose turi būti Dievas. Neturime melstis ir prašyti nieko tokio, kas neduotų garbės mūsų Dangiškojo Tėvo vardui. Neturėtume prašyti sau ar savo artimiems to, ko Jis pilnai negalėtų pagirti ir ko Jis neskatino prašyti. Gali būti, kad tarp vardinių krikščionių nei viena širdies dorybė nėra didesniame sunaikinimo pavojuje, kaip pagarba Dievui – Z’04, 118 (R 3351).
* * *
Dievas savo vaikams daro viską, ir net daugiau, nei geras žemiškas tėvas savo vaikams: pradeda jų gyvybę, myli, draugauja ir bendradarbiauja su jais, rūpinasi jais, lavina, ruošia, moko ir duoda jiems paveldėjimą. Kaip mūsų Dangiškasis Tėvas, daro tai aukščiausiame laipsnyje. Taigi, teisingiausia būtų – šlovinti Jo vardą. Darome tai, kai atiduodame Jam aukščiausią pagarbą ir atsidavimą mūsų širdies, proto, sielos ir jėgų. Ir galutinėje reikšmėje, tai reiškia tokį mūsų elgesį, kuris kristalizuoja mumyse panašumą į Kristų ir paruošia mus Karalystei. Mes netrokštame atiduoti Jam mažesnės pagarbos – P’26, 156.
Paralelinės citatos: Iz. 63:17; Mt. 5:44,45; 6:4; 8:13; Rom. 8:15;1 Kor. 8:6; 2 Kor. 1:3; 6:18; Gal. 4:4-7; Ef. 1:3,17; 3:14; 5:20; Kol.1:3,12; Jok. 1:17; 1 Jn. 3:1; Apr. 3:5; 14:1.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 89, 193, 176 / 188a, 336, 275.
Poems of Dawn, 255; Wiersze brzasku, 238: Dieviškasis audimas. Tower Reading: Z’14, 8; (R 5378).
Klausimai: Ar šią savaitę garbinau Dievo vardą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 26Visą savo rūpestį meskite ant Jo, nes Jis rūpinasi jumis – 1 Pet. 5:7.
Tai labai paguodžiantis ir paraginantis Dievo Žodžio patarimas. Tačiau Viešpaties žmonės turi pastoviai mokytis, ir priklausomai nuo to, kaip bėga metai jų priklausymo Dievo šeimynai ir mokymosi Kristaus mokykloje, neturėtų prašyti Viešpaties, kad jiems leistų atlikti kokį nors darbą pagal savo išmintį, nei prašyti, kad būtų išpildoma jų valia kaip žemėje, taip ir danguje. Sakydami Viešpačiui apie savo naštas, dideles ir mažas, labiau turėtume suprasti ir pritaikyti sau Jo užuojautą ir meilę, priimdami į savo širdis Jo Žodžio užtikrinimą kaip tą paguodžiantį ir nuraminantį balzamą, kad Jis gali ir pasiruošęs visus jų išgyvenimus taip pakreipti, jog bus jiems naudingi, žinoma, jeigu liks ištikimi Jame su pasitikėjimu ir tikėjimu – Z’04, 237 (R 3407).
* * *
Mūsų rūpesčiai, tai tie dalykai, kurie mus išbando, tokie kaip: praradimai, nusivylimai, vėlavimai, suvaržymai, atidėjimai, atsakomybė, ydos, mūsų bei kitų trūkumai ir silpnybės, nepasisekimai, skirtumai, sunkumai, susiskaldymai, atsijojimai, būtini reikalai, opozicija, ligos, nuovargis, skausmai, liūdesys, išdavystės, priespaudos, persekiojimai ir t. t. Tų dalykų natūralus polinkis, tai mūsų širdies ir proto susirūpinimas ir nerimavimas. Nors turime būti pagirtinai stropūs savo reikaluose, elgtis taip, lyg viskas priklausytų nuo mūsų, tačiau nuoširdžiai tikėkime, kad viskas priklauso nuo Dievo! Mums priklauso rūpintis ir tobulinti savo stropumą, atidumą, o Jam – rūpintis mūsų labui. Jis yra ištikimas, atlikdamas Savo įsipareigojimus, o būdamas mūsų Padėjėju ir Globėju sutvarko visus mūsų reikalus mūsų pačių naudai. Todėl galime Jam patikėti visus mūsų reikalus – P’33, 148.
Paralelinės citatos: Ps. 37:5; 127:2; Mt. 6:25-34; 11:28-30; 13:22; Lk. 21:34; Rom. 8:28; Flp. 4:6,7,19; Pat. 16:3; Jer. 17:7,8; Hbr. 13:5.
Giesmės: 328, 67, 228, 293, 305, 330, 294 / 381, 116, 407.
Poems of Dawn, 74; Wiersze brzasku, 63: Kas nuris akmenį? Tower Reading: Z’14, 230; (R 5508).
Klausimai: Kam aš šią savaitę patikėjau savo rūpesčius? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
