Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas – Lk. 11:2.
Šie žodžiai išreiškia šlovinimą, įvertinimą Dievo gerumo ir kilnumo, parodo tinkamą pagarbą Dievui. Kai siunčiame Dievui savo prašymus, tegul mūsų pirmoji mintis nebūna savanaudiška, susijusi su mumis pačiais, nei apie mums brangius draugus, bet pirmoje vietoje visose mūsų mintyse, sumanymuose ir skaičiavimuose turi būti Dievas. Neturime melstis ir prašyti nieko tokio, kas neduotų garbės mūsų Dangiškojo Tėvo vardui. Neturėtume prašyti sau ar savo artimiems to, ko Jis pilnai negalėtų pagirti ir ko Jis neskatino prašyti. Gali būti, kad tarp vardinių krikščionių nei viena širdies dorybė nėra didesniame sunaikinimo pavojuje, kaip pagarba Dievui – Z’04, 118 (R 3351).
* * *
Dievas savo vaikams daro viską, ir net daugiau, nei geras žemiškas tėvas savo vaikams: pradeda jų gyvybę, myli, draugauja ir bendradarbiauja su jais, rūpinasi jais, lavina, ruošia, moko ir duoda jiems paveldėjimą. Kaip mūsų Dangiškasis Tėvas, daro tai aukščiausiame laipsnyje. Taigi, teisingiausia būtų – šlovinti Jo vardą. Darome tai, kai atiduodame Jam aukščiausią pagarbą ir atsidavimą mūsų širdies, proto, sielos ir jėgų. Ir galutinėje reikšmėje, tai reiškia tokį mūsų elgesį, kuris kristalizuoja mumyse panašumą į Kristų ir paruošia mus Karalystei. Mes netrokštame atiduoti Jam mažesnės pagarbos – P’26, 156.
Paralelinės citatos: Iz. 63:17; Mt. 5:44,45; 6:4; 8:13; Rom. 8:15;1 Kor. 8:6; 2 Kor. 1:3; 6:18; Gal. 4:4-7; Ef. 1:3,17; 3:14; 5:20; Kol.1:3,12; Jok. 1:17; 1 Jn. 3:1; Apr. 3:5; 14:1.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 89, 193, 176 / 188a, 336, 275.
Poems of Dawn, 255; Wiersze brzasku, 238: Dieviškasis audimas. Tower Reading: Z’14, 8; (R 5378).
Klausimai: Ar šią savaitę garbinau Dievo vardą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 8Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas Dievui? Taigi, jei kas nori būti pasaulio draugas, tas pasidaro Dievo priešas – Jok. 4:4.
Dievas apgalvotai taip sutvarkė dalykus, kad Jo žmonės turėtų pasirinkti: Dievo draugystę ir bendravimą arba pasaulio draugystę, ir vieną kurią iš jų prarasti. Nes tie dalykai, kuriuos Viešpats myli, yra nemalonūs žmonėms, prisirišusiems prie dabartinio pasaulio, tačiau tie dalykai, kuriuos pasaulis myli yra blogi darbai ir blogos mintys, piktos kalbos, tai yra pasibjaurėjimas Viešpaties akyse. Tie, kurie šiuos dalykus myli ir praktikuoja, praranda draugystę su Juo – jie neturi Jo Dvasios. „O jei kuris Kristaus Dvasios neturi, tas nėra Jo” – Z’99, 70 (R 2442).
* * *
Šio pasaulio draugystė reiškia geros valios, pritarimo ir pasitikėjimo suteikimą kitiems nuo tų asmenų, kurie yra taikoje su dabartine daiktų tvarka. Kadangi dabartinė tvarka nesuderinama su Dievo charakterio ir valdymo principais, tai pasaulis Viešpaties žmonėms nerodo savo draugystės, o apdovanoja tuos, kurie myli dabartinę tvarką. Pasauliečiai savo širdyse nedraugiškai nusistatę Dievo atžvilgiu. O kadangi nėra draugystės tarp Dievo ir jų, tai norėdami laimėti pasaulio draugystę, neišvengiamai tapsime nesantaikoje su Dievu. Tokia kaina draugystės su pasauliu yra pernelyg didelė – P’32, 136.
Paralelinės citatos: 1 Sam. 8:19,20; Ps. 49:16-18; 73:2-22; Pam. 2:1-12; 11:9,10; Mt. 16:26; Lk. 8:14; Jn. 15:19; Rom. 12:2; 1 Kor. 7:29-31; 2 Tim. 3:2-8; 1 Jn. 2:15-17.
Giesmės: 312, 48, 97, 109, 115, 162, 192 / 102, 433, 317.
Poems of Dawn, 48; Wiersze brzasku, 40: Vienišas kelias. Tower Reading: Z’11, 56; (R 4765).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau pasaulietis, ar dvasingas? Kodėl tokiu buvau? Kokiu būdu tokiu tapau? Kokios buvo pasekmės?
