Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas – Lk. 11:2.
Šie žodžiai išreiškia šlovinimą, įvertinimą Dievo gerumo ir kilnumo, parodo tinkamą pagarbą Dievui. Kai siunčiame Dievui savo prašymus, tegul mūsų pirmoji mintis nebūna savanaudiška, susijusi su mumis pačiais, nei apie mums brangius draugus, bet pirmoje vietoje visose mūsų mintyse, sumanymuose ir skaičiavimuose turi būti Dievas. Neturime melstis ir prašyti nieko tokio, kas neduotų garbės mūsų Dangiškojo Tėvo vardui. Neturėtume prašyti sau ar savo artimiems to, ko Jis pilnai negalėtų pagirti ir ko Jis neskatino prašyti. Gali būti, kad tarp vardinių krikščionių nei viena širdies dorybė nėra didesniame sunaikinimo pavojuje, kaip pagarba Dievui – Z’04, 118 (R 3351).
* * *
Dievas savo vaikams daro viską, ir net daugiau, nei geras žemiškas tėvas savo vaikams: pradeda jų gyvybę, myli, draugauja ir bendradarbiauja su jais, rūpinasi jais, lavina, ruošia, moko ir duoda jiems paveldėjimą. Kaip mūsų Dangiškasis Tėvas, daro tai aukščiausiame laipsnyje. Taigi, teisingiausia būtų – šlovinti Jo vardą. Darome tai, kai atiduodame Jam aukščiausią pagarbą ir atsidavimą mūsų širdies, proto, sielos ir jėgų. Ir galutinėje reikšmėje, tai reiškia tokį mūsų elgesį, kuris kristalizuoja mumyse panašumą į Kristų ir paruošia mus Karalystei. Mes netrokštame atiduoti Jam mažesnės pagarbos – P’26, 156.
Paralelinės citatos: Iz. 63:17; Mt. 5:44,45; 6:4; 8:13; Rom. 8:15;1 Kor. 8:6; 2 Kor. 1:3; 6:18; Gal. 4:4-7; Ef. 1:3,17; 3:14; 5:20; Kol.1:3,12; Jok. 1:17; 1 Jn. 3:1; Apr. 3:5; 14:1.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 89, 193, 176 / 188a, 336, 275.
Poems of Dawn, 255; Wiersze brzasku, 238: Dieviškasis audimas. Tower Reading: Z’14, 8; (R 5378).
Klausimai: Ar šią savaitę garbinau Dievo vardą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 4Jis jiems tarė: „Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais – Mt. 4:19.
Visi gyvenimo atsitikimai suteikia mums pamokų, kurios ateityje taps mums naudingos, žinoma, jei tik jas priimsime. Galimas daiktas, kad žvejyboje buvo kažkas ypatingo ir padedančio, kažkas panašaus į didįjį darbą, į kurį Apaštalai buvo įtraukti atlikti likusį savo gyvenimą. Mūsų Viešpats Savo pakvietime užsiminė jiems apie tai. Žvejyba reikalauja energijos, takto, sugebėjimo tinkamai parinkti jauką ir tai, kad pats žvejys liktų nepastebėtas. Šie keturi dalykai yra būtini taip pat ir dvasinėje žvejyboje, kurioje dalyvauti pakvietė Viešpats ir mus. Turime atsiminti, kad kaip žuvys yra labai greitai nubaidomos, kai pastebi, kad kažkas stengiasi jas pagauti, taip ir žmogiška prigimtis yra atsargi, kai jai gresia paėmimas į nelaisvę, o ypatingai, kai kyla nors mažiausias įtarimas, jog gali prarasti savo laisvę – būtent taip pasaulis supranta pasišventimą – Z’04, 26, 27 (R 3307).
* * *
Turime būti tokie, kaip ir žvejai: budrūs, aktyvūs, susivaldantys, ištvermingi, pamirštantys save, taktiški, o taip pat mylintys simbolines žuvis ir žvejybą. Turime būti apsirūpinę tinkama kalba, Tiesa, žmogiškos prigimties pažinimu, lankstumu ir atsparumu nemaloniai aplinkai. Turime stengtis „gaudyti” žmones kiekvienu metu, bažnyčiose ir už bažnyčios ribų. Turime naudoti išteisinimo ir pasišventimo kabliukus ir masalą tokių Tiesų, kurios patiktų simbolinėms žuvims. Daug dėmesio turime skirti tam, kaip užmesti kabliuką ir valą, kaip elgtis prieš žuvies kibimą, ir kai ji kimba, kaip elgtis ištraukiant simbolines žuvis ir jas atkabinant, jeigu norime „gaudyti” žmones Viešpačiui – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Iš. 28:1; 1 Sam. 3:4-10; 1 Kron. 23:13; Iz. 6:8-10; Mt. 4:18,20-22; 9:9; Lk. 10:1,2; Jn. 1:43; Rom. 10:14,15; 2 Kor. 5:18-20; Hbr. 5:4; Mt. 10:7,11-13,16,25,27,28; 28:19,20; Lk. 24:48.
Giesmės: 309, 70, 116, 164, 210, 260, 275 / 24, 370, 380.
Poems of Dawn, 166; Wiersze brzasku, 155: Ateik, prisijunk. Tower Reading: Z’14, 308; (R 5554).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šio teksto mintimi? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
