Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas – Lk. 11:2.
Šie žodžiai išreiškia šlovinimą, įvertinimą Dievo gerumo ir kilnumo, parodo tinkamą pagarbą Dievui. Kai siunčiame Dievui savo prašymus, tegul mūsų pirmoji mintis nebūna savanaudiška, susijusi su mumis pačiais, nei apie mums brangius draugus, bet pirmoje vietoje visose mūsų mintyse, sumanymuose ir skaičiavimuose turi būti Dievas. Neturime melstis ir prašyti nieko tokio, kas neduotų garbės mūsų Dangiškojo Tėvo vardui. Neturėtume prašyti sau ar savo artimiems to, ko Jis pilnai negalėtų pagirti ir ko Jis neskatino prašyti. Gali būti, kad tarp vardinių krikščionių nei viena širdies dorybė nėra didesniame sunaikinimo pavojuje, kaip pagarba Dievui – Z’04, 118 (R 3351).
* * *
Dievas savo vaikams daro viską, ir net daugiau, nei geras žemiškas tėvas savo vaikams: pradeda jų gyvybę, myli, draugauja ir bendradarbiauja su jais, rūpinasi jais, lavina, ruošia, moko ir duoda jiems paveldėjimą. Kaip mūsų Dangiškasis Tėvas, daro tai aukščiausiame laipsnyje. Taigi, teisingiausia būtų – šlovinti Jo vardą. Darome tai, kai atiduodame Jam aukščiausią pagarbą ir atsidavimą mūsų širdies, proto, sielos ir jėgų. Ir galutinėje reikšmėje, tai reiškia tokį mūsų elgesį, kuris kristalizuoja mumyse panašumą į Kristų ir paruošia mus Karalystei. Mes netrokštame atiduoti Jam mažesnės pagarbos – P’26, 156.
Paralelinės citatos: Iz. 63:17; Mt. 5:44,45; 6:4; 8:13; Rom. 8:15;1 Kor. 8:6; 2 Kor. 1:3; 6:18; Gal. 4:4-7; Ef. 1:3,17; 3:14; 5:20; Kol.1:3,12; Jok. 1:17; 1 Jn. 3:1; Apr. 3:5; 14:1.
Giesmės: 11, 45, 46, 83, 89, 193, 176 / 188a, 336, 275.
Poems of Dawn, 255; Wiersze brzasku, 238: Dieviškasis audimas. Tower Reading: Z’14, 8; (R 5378).
Klausimai: Ar šią savaitę garbinau Dievo vardą? Kaip? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 11Kas neneša savo kryžiaus, mane sekdamas, negali būti mano mokytiniu – Lk. 14:27.
Mūsų Viešpaties kryžiaus nešimas, tai
Tėvo valios pildymas esant nepalankioms sąlygoms. Ją vykdydamas Jis susidūrė su pavydu, neapykanta, pykčiu, kova, persekiojimu ir t. t., nuo tų, kurie laikė save Dievo žmonėmis, bet kuriems mūsų Viešpats, kuris skaitė jų širdis, pasakė, kad jie kilę iš jų tėvo – velnio. Kadangi einame tuo pačiu keliu, kuriuo vaikščiojo mūsų Mokytojas, galime pagrįstai tikėtis, kad mūsų kryžiai bus panašūs į Jo kryžių. Mes turėsime opoziciją, kai vykdysime mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. Turėsime opoziciją, kai tarnausime Jo reikalui ir kuomet šviesime šviesa taip, kaip nurodė mūsų Viešpats ir Vadas – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Kryžius reiškia nepalankius išbandymus, kuriuos turime patirti, kuomet stengiamės savo elgesį taip pavergti, kad jis būtų klusnus Dievo Žodžio taisyklėms. Tik tie, kurie taip elgiasi, yra apibūdinti žodžiais „eina paskui mane”. Didžioji dauguma taip nesielgia net ir įprastose aplinkybėse. Tik nedidelė mažuma taip elgiasi esant tokioms aplinkybėms; tačiau tik labai mažas Jėzaus pasekėjų skaičius taip elgiasi esant bet kokiai situacijai. Kartais jie taip darydami išsekina jėgas iki pat savo ištvermės ribų. Ir jei ne Viešpaties ypatinga pagalba, be abejonės, jie nesugebėtų nešti savo kryžiaus. Viešpaties gausi ir su malonumu teikiama pagalba apsaugo juos ir neleidžia jiems nukristi, išlaiko juos mokinių būsenoje – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Mt. 7:13,14; 8:19,20; 10:37-39; 13:45-47; 16:24;Lk. 14:26,28; 18:28-33; Apd. 20:22-24; Rom. 14:1-15:3; 1 Kor. 9:25-27; Gal. 5:16,17,24; 1 Pet. 2:11-16.
Giesmės: 8, 114, 134, 279, 160, 14, 67 / 5, 87, 345.
Poems of Dawn, 170; Wiersze brzasku, 160: Pakeitimas kryžiaus. Tower Reading: Z’14, 90; (R 5425).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau su savo kryžiumi ir kaip jį nešiau? Kokios buvo pasekmės?
