Jūsų priešininkas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojąs liūtas, ieškodamas, kurį jis galėtų praryti. Jam atsispirkite, tvirti tikėjimu – 1 Pet. 5:8,9.
Ši mintis apie šėtono opoziciją mūsų atžvilgiu ir apie mūsų kovą – ne tik su kūnu ir krauju, bet ir su kunigaikštystėmis, jėgomis ir piktosiomis dvasiomis, užimančiomis aukštas valdžios vietas – būtų mums siaubinga, jeigu iš kitos pusės nežinotume, jog už savo nutarimo pastovumą, ryžtingą apsisprendimą gauname pagalbą ir draugystę iš kitų nematomų jėgų. Nuo to momento, kai mes griežtai, ryžtingai pasipriešiname pagundoms, tvirtai paremdami Viešpatį ir Jo reikalus, kaskart tampame stipresni Viešpatyje, Jo galios tvirtume, kadangi Tas, kuris yra su mumis, yra stipresnis nei visi tie, kurie mums priešinasi. Neryžtingumas, supratus blogį, tik didina pagundos jėgą – Z’04, 11; ’00, 32 (R 3300,2565).
* * *
Šėtonas yra priešas ne tik žmonijos giminės bendrai, bet ypatingai Viešpaties žmonėms dėl jų ištikimybės Dievo atžvilgiu. Šėtonas trokšta sunaikinti Viešpaties žmonių gyvybes; ir niekas nesuteikia jam didesnio malonumo, kaip sunaikinimas naujos širdies, proto ir valios. Jis yra tas tikras liūtas, kuris stengiasi mus praryti kaip savo aukas. Savo neveiklumu, pasyvumu nenugalėsime jo. Nepadės net stiprus, laikinas pasipriešinimas. Norėdami jį atstumti, turime pastoviai jam priešintis, naudoti ne kūnišką, bet dvasinį ginklą, tai yra, Dievo Žodį ir Dievo Dvasią. Dvasia, skaudžiai pjaunanti jo gyvybingumą Dievo Žodžio damaskiško plieno ašmenimis, galiausiai atstums jį nuo mūsų – P’33, 147.
Paralelinės citatos: 1 Pet. 1:13; Lk. 21:34; Rom. 13:13; 1 Kor.16:13; 1 Tes. 5:6,8; 1 Pet. 4:7; Jobo 1:7,9-12; 2:2-7; Lk. 22:31; Jn. 8:44;1 Kor. 21:1; Zach. 3:1,2; Mt. 4:1-11; 13:19,38,39; Jn. 13:2,27; 2 Kor.2:11; 11:3,14,15; Ef. 6:11-17; Jok. 4:7.
Giesmės: 145, 1, 13, 20, 130, 136, 183 / 251, 392, 124.
Poems of Dawn, 130; Wiersze brzasku, 123: Būkite budrūs. Tower Reading: Z’13, 54; (R 5183).
Klausimai: Ar šią savaitę atidžiai saugojausi šėtono? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 22Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu? – Mt. 20:22.
Mes stebimės Viešpaties drąsa, kokią Jis parodė vaikščiodamas siauruoju keliu. Koks stiprus buvo Jo charakteris! Jis negalvojo grįžti atgal, bet pilnai pasiryžo pildyti Savo Tėvo valią ir paaukoti Patį Save kitų labui. Apaštalai prieš save turėjo kilnų pavyzdį – didingumo nuolankume ir nugalėjimo tarnaujant. Būtų gerai, jei tiksliai įsimintume, kad jei nedalyvaujame Jo taurėje, taip pat nedalyvausime ir Jo šlovės Karalystėje. Todėl visus kitus dalykus laikome nuostoliu ir atliekom, kad tik galėtume gauti tą reikalingą patyrimą. O kai mūsų gyvenime ateis išbandymas, nebijokime ir „nesistebėkite ugninguoju išbandymu, kuris įvyksta pas jus jums išmėginti, lyg kad kas keista jums atsitiktų”. Priešingai, tam tikslui tapome pašaukti, kad dabar kentėtume su Viešpačiu, o ateityje būtume su Juo Karalystėje – Z’04, 138, 139 (R 3362).
* * *
Taurė simbolizuoja džiaugsmo ir liūdesio išgyvenimus. Nors, bendrai paėmus, mūsų Viešpaties taurė susidarė iš Jo išbandymų nuo Jordano iki Kalvarijos, o galutinėje reikšmėje, taurė reiškia gėdą ir negarbę, kuri krito ant Jo, kaip prakeikto ir tokio, kuriam buvo atimtos teisės, kai buvo neteisingai nuteistas mirtimi už piktžodžiavimą ir maištą. Jeigu priklausome Jam, tai turime privilegiją iškęsti panašius išgyvenimus. Savo asmeninėmis jėgomis nepajėgtume jų pakelti, bet kai ištikimai pasinaudojame Dvasia, Žodžiu ir apvaizdomis, Dievas suteiks mums reikalingą tikėjimą, viltį, meilę ir paklusnumą, kas tinkamai paruoš mus, kad sugebėtume gerti Viešpaties taurę kartu su Viešpačiu – P’36, 111.
Paralelinės citatos: Jn. 4:6; 11:33,34; 12:27; Apd. 3:18; 17:3; 2 Kor. 1:5; Flp. 2:7,8; Hbr. 4:15; 5:7; 12:2,3; Rom. 6:1-11; 8:10,17; 1 Kor. 15:29-34; 2 Kor. 4:8-10; Flp. 3:10; Kol. 1:24; 2 Tim. 2:10-12; Hbr.13:10-13; 1 Pet. 2:21-23; 4:12-14.
Giesmės: 322, 5, 350, 134, 279, 299, 326 / 15, 295, 257.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir pasidarė didelė tyla. Tower Reading: Z’14, 382; (R 5599).
Klausimai: Ar šią savaitę gėriau iš Viešpaties taurės? Kaip? Kodėl? Kas man padėjo, ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
