Tavo rankose yra mano laikai – Ps. 31:15.
Visi pasišventę Viešpaties tarnai, tapę Avinėlio pasekėjais, atidavė savo gyvybes aukai. Ir jeigu jie galėtų pastoviai įgyvendinti savo pasišventimą, būtų pasiruošę kiekvienu momentu užbaigti tą auką santaikoje su Viešpaties valia ir priemonėmis bei būdais, kokius parūpins ir leis Jo apvaizda. Tegul pasišventę Viešpačiui žino tai, jog nei vienas plaukas nenukris nuo jų galvos be Tėvo žinios ir leidimo, o jų širdies nusistatymas turi būti toks, kokį turėjo mūsų brangus Atpirkėjas sakydamas: „Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?” Jų širdžių kalba turi būti tokia, kokią išsakė poetas:
„Esu patenkintas savo likimu Ir Viešpaties rankos vedimu” – Z’04, 237 (R 3407).
* * *
Šie žodžiai yra teisingi, jei kalbėsime apie visą Bažnyčią ir jos atskirus narius. Dievas turi tinkamą laiką visiems dalykams, kurie susiję su Jo Planu. Todėl pastebime nuostabius laikotarpių bruožus, kurie pažymi Bažnyčios išbandymus. Tai ypač patvirtina lygiagrečios dispensacijos daugeliu savo bruožų, kurios išsipildė tiksliai, net dienos tikslumu. Taigi, Dievas neleidžia įvykti nei mažiausiai klaidai laiko ypatybėse, kurios susijusios su Bažnyčia. Tą patį rūpestį Dievas rodo kiekvienam atskiram Bažnyčios nariui. Jis paruošia kiekvieną išbandymą, pasiekimą, užduotį ir privilegiją tame laike, kuriame Jam būtų atiduota didžiausia pagarba, o jiems nauda – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Gal. 4:4; Rom. 5:6; Dan. 9:24-27; 12:11-13; Lk. 23:46; Jn. 13:1; 17:1; Apd. 1:6; 1 Tim. 2:6; 6:15; 1 Pet. 2:23; Apr. 6:11; 11:2,3; 14:15.
Giesmės: 186, 99, 333, 110, 293, 328, 63 / 374, 23, 353.
Poems of Dawn, 105; Wiersze brzasku, 95: Mano laikai Tavo rankose. Tower Reading: Z’14, 230; (R 5508).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išgyvenimus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?