Tavo rankose yra mano laikai – Ps. 31:15.
Visi pasišventę Viešpaties tarnai, tapę Avinėlio pasekėjais, atidavė savo gyvybes aukai. Ir jeigu jie galėtų pastoviai įgyvendinti savo pasišventimą, būtų pasiruošę kiekvienu momentu užbaigti tą auką santaikoje su Viešpaties valia ir priemonėmis bei būdais, kokius parūpins ir leis Jo apvaizda. Tegul pasišventę Viešpačiui žino tai, jog nei vienas plaukas nenukris nuo jų galvos be Tėvo žinios ir leidimo, o jų širdies nusistatymas turi būti toks, kokį turėjo mūsų brangus Atpirkėjas sakydamas: „Nejaugi Aš negersiu tos taurės, kurią Tėvas man davė?” Jų širdžių kalba turi būti tokia, kokią išsakė poetas:
„Esu patenkintas savo likimu Ir Viešpaties rankos vedimu” – Z’04, 237 (R 3407).
* * *
Šie žodžiai yra teisingi, jei kalbėsime apie visą Bažnyčią ir jos atskirus narius. Dievas turi tinkamą laiką visiems dalykams, kurie susiję su Jo Planu. Todėl pastebime nuostabius laikotarpių bruožus, kurie pažymi Bažnyčios išbandymus. Tai ypač patvirtina lygiagrečios dispensacijos daugeliu savo bruožų, kurios išsipildė tiksliai, net dienos tikslumu. Taigi, Dievas neleidžia įvykti nei mažiausiai klaidai laiko ypatybėse, kurios susijusios su Bažnyčia. Tą patį rūpestį Dievas rodo kiekvienam atskiram Bažnyčios nariui. Jis paruošia kiekvieną išbandymą, pasiekimą, užduotį ir privilegiją tame laike, kuriame Jam būtų atiduota didžiausia pagarba, o jiems nauda – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Gal. 4:4; Rom. 5:6; Dan. 9:24-27; 12:11-13; Lk. 23:46; Jn. 13:1; 17:1; Apd. 1:6; 1 Tim. 2:6; 6:15; 1 Pet. 2:23; Apr. 6:11; 11:2,3; 14:15.
Giesmės: 186, 99, 333, 110, 293, 328, 63 / 374, 23, 353.
Poems of Dawn, 105; Wiersze brzasku, 95: Mano laikai Tavo rankose. Tower Reading: Z’14, 230; (R 5508).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išgyvenimus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 24Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną ... Ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų – Lk. 23:26.
Mes dažnai pagalvojame, kur buvo Petras, Jonas ir Jokūbas, kodėl jie nematė savo Viešpaties naštos ir nebėgo Jam padėti? Jeigu mes linkę pavydėti privilegijos, kurią turėjo Simonas, padėdamas Viešpačiui nešti kryžių, tai pagalvokime, kiek daug Viešpaties brolių kasdien neša simbolinius kryžius, todėl suteikimas jiems pagalbos yra mūsų privilegija. Prisiminkime, kad Viešpats sutiko pripažinti kiekvieną patarnavimą, atliktą Jo ištikimiems pasekėjams, lyg tai būtų padaryta Jam. Taip kaip medinis kryžius nebuvo sunkiausia našta mūsų Viešpačiui, taip ir Jo pasekėjai turi kryžius, kurių pasaulis nemato, bet broliai turėtų tai suprasti. „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip išpildysite Kristaus įstatymą” – Z’04, 155 (R 3369).
* * *
Dėl nusilpimo kryžius išsekino Jėzaus jėgas iki ištvermingumo ribų, ir tuo metu Dievas numatė reikiamą pagalbą, nors Simonas padėjo nenoriai. Šis tekstas leidžia suprasti, kad Jėzus nešė tą dalį kryžiaus, kur susijungia skersinis, todėl nešė jo sunkesnę dalį. Be abejonės, Jėzus nešė sunkesnį kryžių nei mūsų. O kai nešame savo kryžių, galime paliudyti, kad Jėzus neša jo sunkesniąją dalį. Jis žino, kokia mūsų prigimtis, žino mūsų silpnumą, todėl eina mūsų priekyje, nešdamas mūsų naštos sunkesniąją dalį. Ir taip, Savo malonės dėka, padeda mums ištverti iki galo, nors yra įvairių kliūčių – P’35, 131-132.
Paralelinės citatos: Pr. 49:24,25; 50:20; 1 Sam. 2:6-9; Ezr. 6:22; Neh. 6:16; Est. 7:10; Ps. 17:13; 76:10; Pat. 16:7; 21:1.
Giesmės: 121, 63, 99, 124, 129, 149, 252 / 123, 135, 351.
Poems of Dawn, 215; Wiersze brzasku, 208: Paslėptasis kryžius. Tower Reading: Z’13, 120; (R 5221).
Klausimai: Ar šią savaitę gavau pagalbos apvaizdos dėka? Kokia buvo apvaizda? Kokios buvo pasekmės?
