Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 1Pastatyk, o VIEŠPATIE, sargybą mano burnai, apsaugok mano lūpų duris – Ps. 141:3.
Jei padidinsime budėtojų skaičių, saugančių mūsų protus ir mūsų mintis, tai reikės mažiau sargų, mažiau budinčių ir saugančių mūsų elgesį ir mūsų žodžius. Būtent čia mes turime ypatingai budėti.
„Ko širdis pilna, tą ir burna kalba”. Ši žinoma tiesa pirmiausiai matoma dvasiškai atgimusiuose, kurie palyginti su kitais, savo elgesiu ir kalba yra labiau atviresni, nei kiti. Turėdami savo širdyse teisingus jausmus, atrodo, jie mažiau saugojasi savo pasisakymuose ir kalboje, nei ankščiau. Bet tuo labiau jiems reikėtų atsiminti Apaštalo žodžius:
„Jei kas nesuklysta kalboje, tas yra tobulas vyras” (Jok. 3:2) – Z’04, 23 (R 3304).
* * *
Atsižvelgdami į žmogišką polinkį klysti žodžiuose ir daugumos žmonių polinkį į blogą supratimą pasakytiems žodžiams, bei į mažos žmonių dalies polinkį piktai iškreipti pasakytus žodžius, krikščionis turi labai saugotis savo kalboje. Apsileidimas šioje srityje sukėlė daug blogio, o apsisaugojimas nuo tokio elgesio ne tik kad užkirto kelią blogiui, bet ir atnešė daug gero. Pats geriausias būdas apsaugoti mūsų burną, tai mūsų protų pripildymas Tiesa, o mūsų širdžių – jos dvasia. Kadangi negalime to padaryti savo jėgomis, turime melstis Viešpačiui, kad pastatytų sargybą prie mūsų burnos ir saugotų mūsų lūpų duris. Tada neužgausime kito ir nenusikalsime pasakytu žodžiu – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Iš. 22:28; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5-9; 52:2-4; 59:12; 64:2-5; 106:33; 119:23; 120; Pat. 4:24; 6:16-19; 8:13; 10:11,19,31,32; 11:11; 12:5,6,13,17-19; 13:3; 14:25; 15:1,4,28; 18:21; Mt. 12:34-37; Rom. 3:13,14; Ef. 4:25,29,31; Kol. 4:6; Tit. 1:10,11;3:2; Jok. 1:19,26; 3:5-10; 4:11; 1 Pet. 3:9,10.
Giesmės: 145, 1, 44, 78, 154, 183, 208 / 346, 392, 439.
Poems of Dawn, 143; Wiersze brzasku, 134: Karaliaus akivaizdoje. Tower Reading: Z’06, 76; (R 3737).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
