Juk tavo malonė geresnė už gyvenimą. Mano lūpos tegul giria Tave – Ps. 63:3.
Tie, kurie patyrė Dievo malonės, kurie suprato, kad Jo malonė yra geresnė už gyvenimą ir kurie su džiaugsmu padėjo ant aukuro kiekvieną žemišką gerą dalyką, o kartu ir savo viltis, troškimus ir ambicijas, džiaugiasi galimybe skelbti kitiems gerąją naujieną, džiaugiasi galimybe apsakyti garbę To, kuris juos išvedė iš tamsos prie savo stebinančios šviesos. Ši žinia yra per daug gera, kad jie ją galėtų laikyti paslaptyje. Jų ne tik kad nereikia samdyti, kad skelbtų tą žinią, bet jie patys noriai skelbia, net jei už tokią Dievo malonę, susijusią su skelbimu, reikėtų sumokėti šiokią tokią kainą – gali turėti rūpesčių, piniginių išlaidų, prarasti žemišką draugystę, gali turėti įtemptus santykius, o gal net nutraukti kai kuriuos šeimyninius ryšius, gali būti pasmerkti pasaulio ir dvasininkijos – Z’01, 246 (R 2850).
*    *    *
Dievo gailestingumas mums susideda iš Jo malonės parodytos mums Sukūrime, Apvaizdoje, Atpirkime, Mokyme, Išteisinime, Pašventime ir Išlaisvinime. Tačiau šiame tekste gailestingumas ypatingai pasireiškė pašaukime dvasinei, dangiškai prigimčiai kartu su Kristumi, jos ugdyme ir realizavime. Ji yra daug geresnė nei žemiškas gyvenimas, o jos privilegijos tiek aukštesnės, kiek aukštesni dangūs už žemę. Toks pašaukimas suteikia lūpoms teisingus mokymus, kurie parodo Jehovos šlovę, Jo garbingą išmintį, jėgą, teisingumą ir meilę. Todėl skelbkime Jo nuostabų Planą, parodantį ir atskleidžiantį Jo garbę – P’35, 132.
Paralelinės citatos: Iš. 15:1,2; Jobo 36:24; Ps. 7:17; 9:11; 22:22-25; 28:6,7; 30:4; 33:1-3; 35:18; 43:3,4; Iz. 38:17; Lk. 1:46,47; Jn. 14:23.
Giesmės: 238, 235, 236, 237, 273, 19, 37 / 370a, 251, 188.
Poems of Dawn, 283; Wiersze brzasku, 270: Ar jo darbas išliks? Tower Reading: Z’14, 118; (R 5440).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
*    *    *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?