Juk tavo malonė geresnė už gyvenimą. Mano lūpos tegul giria Tave – Ps. 63:3.
Tie, kurie patyrė Dievo malonės, kurie suprato, kad Jo malonė yra geresnė už gyvenimą ir kurie su džiaugsmu padėjo ant aukuro kiekvieną žemišką gerą dalyką, o kartu ir savo viltis, troškimus ir ambicijas, džiaugiasi galimybe skelbti kitiems gerąją naujieną, džiaugiasi galimybe apsakyti garbę To, kuris juos išvedė iš tamsos prie savo stebinančios šviesos. Ši žinia yra per daug gera, kad jie ją galėtų laikyti paslaptyje. Jų ne tik kad nereikia samdyti, kad skelbtų tą žinią, bet jie patys noriai skelbia, net jei už tokią Dievo malonę, susijusią su skelbimu, reikėtų sumokėti šiokią tokią kainą – gali turėti rūpesčių, piniginių išlaidų, prarasti žemišką draugystę, gali turėti įtemptus santykius, o gal net nutraukti kai kuriuos šeimyninius ryšius, gali būti pasmerkti pasaulio ir dvasininkijos – Z’01, 246 (R 2850).
* * *
Dievo gailestingumas mums susideda iš Jo malonės parodytos mums Sukūrime, Apvaizdoje, Atpirkime, Mokyme, Išteisinime, Pašventime ir Išlaisvinime. Tačiau šiame tekste gailestingumas ypatingai pasireiškė pašaukime dvasinei, dangiškai prigimčiai kartu su Kristumi, jos ugdyme ir realizavime. Ji yra daug geresnė nei žemiškas gyvenimas, o jos privilegijos tiek aukštesnės, kiek aukštesni dangūs už žemę. Toks pašaukimas suteikia lūpoms teisingus mokymus, kurie parodo Jehovos šlovę, Jo garbingą išmintį, jėgą, teisingumą ir meilę. Todėl skelbkime Jo nuostabų Planą, parodantį ir atskleidžiantį Jo garbę – P’35, 132.
Paralelinės citatos: Iš. 15:1,2; Jobo 36:24; Ps. 7:17; 9:11; 22:22-25; 28:6,7; 30:4; 33:1-3; 35:18; 43:3,4; Iz. 38:17; Lk. 1:46,47; Jn. 14:23.
Giesmės: 238, 235, 236, 237, 273, 19, 37 / 370a, 251, 188.
Poems of Dawn, 283; Wiersze brzasku, 270: Ar jo darbas išliks? Tower Reading: Z’14, 118; (R 5440).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 14Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo – Mt. 5:7.
Ne visi apie tai žino, bet yra faktas, kad puikiausia charakterio ypatybė, kokią žmogus gali išsiugdyti ir kuri atneša daugiausia palaimos, yra parodymas Dieviško
gailestingumo, užuojautos ir geranoriškumo. Viešpats atkreipia ypatingą dėmesį į gailestingumo dorybę, pranešdamas, kad neatsižvelgiant į tai, kokie dideli būtų mūsų pasiekimai žinių ar malonės srityse, bet jei neturime tos vienos, niekada Jis mūsų nepriims. Jeigu neturėsime gailestingumo kitiems, tai mūsų dangiškasis Tėvas nebus gailestingas ir mums. Negalvokime, kad ta malonė yra vien tik išorinė atleidimo ir geranoriškumo forma; mūsų Viešpats išaiškino tą dalyką sakydamas: „Jeigu kiekvienas iš širdies neatleisite savo broliui jo nusižengimų, taip ir jūsų dangiškasis Tėvas neatleis jūsų nusižengimų”. Gailestingumą patirs tik tie, kurie yra gailestingi; o jei Dievas neparodys mums gailestingumo, tai viskas prarasta, nes iš prigimties buvome rūstybės vaikai, todėl, kaip ir visi kiti, esame po teisingu pasmerkimu – Z’01, 332; 00, 70 (R 2895, 2585).
* * *
Gailestingumą galime parodyti ir ugdyti vien tik blogose sąlygose, kadangi tai yra gailestis, užuojauta, atnešanti pagalbą silpniems ir nelaimingiems. Silpnumai ir nelaimės paliečia fiziškai, protiškai, morališkai ir religiniais aspektais, o visos šios silpnybės ir nelaimės reikalauja iš mūsų gailestingumo taikymo. Šios dorybės tobulinimas yra susijęs su jos augimu. Iš pradžių, fizinis silpnumas ir nelaimės skatina praktikuoti gailestingumą; šiek tie vėliau, ši dorybė išmoksta įsiklausyti į protinio silpnumo ir nelaimių šauksmus; dar vėliau, išmoksta atkreipti dėmesį į moralinius silpnumus ir nepasisekimus; ir galiausiai, ši dorybė rūpinasi religiniu silpnumu ir nepasisekimu. Kiekvienu atveju yra tai trigubu palaiminimu: laimina tą, kuris parodo gailestingumą, tą kuris gauna, ir tą, kuris mato. Paprastai gailestingas žmogus patiria gailestingumą iš savo draugų, tačiau nuo Dievo visada patiria gailestingumą kiekvieno būtinumo metu. Paprastai, Viešpats suteikia Savo gailestingumo gailestingam žmogui tiek, kiek jis parodė jo kitiems – P’33, 177.
Paralelinės citatos: Ps. 18:25; 41:1; Pat. 3:3; 11:17; 14:21,22,31; 21:21; Mk. 11:25,26; Ef. 4:32; Kol. 3:12,13; 2 Tim. 1:16; Hbr. 6:10,11; Jok. 2:13; Mt. 18:35; Mich. 6:8; Lk. 6:36; Rom. 12:8;
Giesmės: 198, 15, 277, 28, 210, 260, 119 / 351, 368, 474.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’05,230; (R 3603).
Klausimai: Kokius gailestingumo darbus atlikau šią savaitę? Kodėl? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
