Juk tavo malonė geresnė už gyvenimą. Mano lūpos tegul giria Tave – Ps. 63:3.
Tie, kurie patyrė Dievo malonės, kurie suprato, kad Jo malonė yra geresnė už gyvenimą ir kurie su džiaugsmu padėjo ant aukuro kiekvieną žemišką gerą dalyką, o kartu ir savo viltis, troškimus ir ambicijas, džiaugiasi galimybe skelbti kitiems gerąją naujieną, džiaugiasi galimybe apsakyti garbę To, kuris juos išvedė iš tamsos prie savo stebinančios šviesos. Ši žinia yra per daug gera, kad jie ją galėtų laikyti paslaptyje. Jų ne tik kad nereikia samdyti, kad skelbtų tą žinią, bet jie patys noriai skelbia, net jei už tokią Dievo malonę, susijusią su skelbimu, reikėtų sumokėti šiokią tokią kainą – gali turėti rūpesčių, piniginių išlaidų, prarasti žemišką draugystę, gali turėti įtemptus santykius, o gal net nutraukti kai kuriuos šeimyninius ryšius, gali būti pasmerkti pasaulio ir dvasininkijos – Z’01, 246 (R 2850).
* * *
Dievo gailestingumas mums susideda iš Jo malonės parodytos mums Sukūrime, Apvaizdoje, Atpirkime, Mokyme, Išteisinime, Pašventime ir Išlaisvinime. Tačiau šiame tekste gailestingumas ypatingai pasireiškė pašaukime dvasinei, dangiškai prigimčiai kartu su Kristumi, jos ugdyme ir realizavime. Ji yra daug geresnė nei žemiškas gyvenimas, o jos privilegijos tiek aukštesnės, kiek aukštesni dangūs už žemę. Toks pašaukimas suteikia lūpoms teisingus mokymus, kurie parodo Jehovos šlovę, Jo garbingą išmintį, jėgą, teisingumą ir meilę. Todėl skelbkime Jo nuostabų Planą, parodantį ir atskleidžiantį Jo garbę – P’35, 132.
Paralelinės citatos: Iš. 15:1,2; Jobo 36:24; Ps. 7:17; 9:11; 22:22-25; 28:6,7; 30:4; 33:1-3; 35:18; 43:3,4; Iz. 38:17; Lk. 1:46,47; Jn. 14:23.
Giesmės: 238, 235, 236, 237, 273, 19, 37 / 370a, 251, 188.
Poems of Dawn, 283; Wiersze brzasku, 270: Ar jo darbas išliks? Tower Reading: Z’14, 118; (R 5440).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
