Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą – Ps. 91:4.
Jehova Savo lojalius ir ištikimuosius vaikus taip arti traukia prie Savo širdies, kad jie pajaučia Jo meilės šilumą, reaguoja į ją atsakydami savo širdyse: „Norėčiau gyventi Tavo palapinėje (po Tavo apsauga) amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga. Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo … nes Tu, Dieve, girdėjai mano įžadus (mano pasišventimo), davei paveldėjimą su tais, kurie bijo Tavo vardo” (Ps. 61:4,3,5). „Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu” (Ps. 59:16) – Z’04, 75 (R 3331).
* * *
Tie žodžiai pasakyti Laodikėjos periodo šventiesiems. Parodytas čia dvejopas paveikslas jų apsaugos: višta, uždengianti savo plunksnomis viščiukus nuo pavojų, ir erelis, apsaugantis sparnais savo jauniklius. Vištos plunksnos nurodo į Viešpaties apvaizdą, kuri saugo mus nuo tam tikrų išbandymų ir įvairių išbandymų metu. Du erelio sparnai simbolizuoja Senąjį ir Naująjį Testamentą, kurių pagrindinės temos yra atitinkamai: restitucija – Mozės giesmė ir renkamų asmenų išgelbėjimas – Avinėlio giesmė. Šios Tiesos yra mūsų apsauga. Taigi, šventųjų apsauga užtikrinta per Žodį ir Viešpaties apvaizdą – P’35, 131.
Paralelinės citatos: Pr. 15:1; Ps. 112:7; 121:6; 124:2,3,7; 141:9; 146:5,6; Sk. 23:19; Įst. 32:1012; Iz. 43:2; Mt. 23:37; 2 Tim. 4:18; Pat. 3: 21,23,24.
Giesmės: 120, 12, 56, 63, 93, 126, 137 / 313, 102, 433.
Poems of Dawn, 181; Wiersze brzasku, 171: Užteks man Tavo malonės.
Tower Reading: Z’14, 109; (R 5437).
Klausimai: Ar Dievo apvaizda ir Jo Žodis buvo mano apsauga šią savaitę? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 13Pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Taigi nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Jų galas bus toks, kokie jų darbai – 2 Kor. 11:14,15.
Jeigu kas paklaustų, kaip tai gali būti, kad šėtonas suinteresuotas daryti gerus darbus? Mes atsakome, jog priešininkas, priimdamas geradario ir šviesos angelo rūbą, nedaro tai tam, kad atvestų pasaulį prie Šviesos, prie Kristaus kryžiaus ir Biblijos, bet priešingai – kad nuvestų į šalį nuo šių dalykų, o atvestų prie kitos išgelbėjimo vilties, prie kito mokytojo, kad suvedžioti ir apgauti, jeigu būtų įmanoma, net ir išrinktuosius. Ir atsiminkime, kad mūsų Viešpaties žodis nurodo, jog tuo metu, kai taip vyks, ir kai šėtonas išvarys šėtoną bei gydys ligas, bus tai akivaizdus įrodymas, kad jo sostas svyruoja ir artėja į pabaigą, griūna – kad, kitais žodžiais sakant, tai paskutinės šėtono pastangos suvedžioti ir apgauti žmones – Z’99, 62 (R 2667).
* * *
Šėtone mes turime priešą, kuris išbando mūsų širdis. Kai turime konfliktą su juo, tai patys be Dievo pagalbos, būtume kaip nykštukai milžino rankose, nes jis yra labai klastingas. Jis yra tiek klastingas, kad gali blogį parodyti kaip gėrį, o gėrį kaip blogį, ir realizuodamas savo savanaudiškus tikslus padaro taip, kad jo tarnai atrodytų kaip teisingumo tarnai, ir kad galėtų, jei būtų įmanoma, suvedžioti net išrinktuosius. Todėl turime būti labai budrūs ir atidūs jo ir jo tarnų intrigų atžvilgiu, kurios visada yra apgaulingos – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Pr. 3:1-5,13-15; Jn. 8:44; 2 Kor. 11:3,4,13; 2 Tes. 2:9; Apr. 12:9; 20:1-3, 7-9; Apd. 20:29-31; Rom. 16:17; Gal. 1:8; Flp. 3:18,19; 2 Tim. 3:1-9; 2 Pet. 2; 1 Jn. 4:1-6; 2 Jn. 7-10; Judo 4-19; Apr. 2:2, 13-15,20-24.
Giesmės: 49, 22, 296, 311, 315, 332, 343 / 171, 450, 345.
Poems of Dawn, 109; Wiersze brzasku, 99: Mano malda. Tower Reading: Z’15, 341; (R 5799).
Klausimai: Ar šėtonas ir jo tarnai šią savaitę siekė mane apgauti? Kaip? Ar aš pasidaviau, ar nugalėjau? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
