Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą – Ps. 91:4.
Jehova Savo lojalius ir ištikimuosius vaikus taip arti traukia prie Savo širdies, kad jie pajaučia Jo meilės šilumą, reaguoja į ją atsakydami savo širdyse: „Norėčiau gyventi Tavo palapinėje (po Tavo apsauga) amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga. Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo … nes Tu, Dieve, girdėjai mano įžadus (mano pasišventimo), davei paveldėjimą su tais, kurie bijo Tavo vardo” (Ps. 61:4,3,5). „Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu” (Ps. 59:16) – Z’04, 75 (R 3331).
* * *
Tie žodžiai pasakyti Laodikėjos periodo šventiesiems. Parodytas čia dvejopas paveikslas jų apsaugos: višta, uždengianti savo plunksnomis viščiukus nuo pavojų, ir erelis, apsaugantis sparnais savo jauniklius. Vištos plunksnos nurodo į Viešpaties apvaizdą, kuri saugo mus nuo tam tikrų išbandymų ir įvairių išbandymų metu. Du erelio sparnai simbolizuoja Senąjį ir Naująjį Testamentą, kurių pagrindinės temos yra atitinkamai: restitucija – Mozės giesmė ir renkamų asmenų išgelbėjimas – Avinėlio giesmė. Šios Tiesos yra mūsų apsauga. Taigi, šventųjų apsauga užtikrinta per Žodį ir Viešpaties apvaizdą – P’35, 131.
Paralelinės citatos: Pr. 15:1; Ps. 112:7; 121:6; 124:2,3,7; 141:9; 146:5,6; Sk. 23:19; Įst. 32:1012; Iz. 43:2; Mt. 23:37; 2 Tim. 4:18; Pat. 3: 21,23,24.
Giesmės: 120, 12, 56, 63, 93, 126, 137 / 313, 102, 433.
Poems of Dawn, 181; Wiersze brzasku, 171: Užteks man Tavo malonės.
Tower Reading: Z’14, 109; (R 5437).
Klausimai: Ar Dievo apvaizda ir Jo Žodis buvo mano apsauga šią savaitę? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 15Kas sakosi pasiliekąs jame, tas privalo ir pats taip elgtis, kaip anas elgėsi – 1 Jn. 2:6.
Krikščionis turi elgtis taip, kaip elgėsi jo Viešpats įvairiuose atsitikimuose ir kaip reagavo į tai, kas gera, ir kaip vengė viso, kas susiję su blogiu. Krikščionis turi kuo tiksliau sekti Jėzaus pėdomis. Tai nereiškia, kad jis turi arba gali savo netobulu kūnu pasiekti tobulumą, kokį turėjo Jo Viešpats, kuris net ir kūniškai buvo tobulas. Šio teksto mintis yra ta, kad turime taip elgtis, kaip ir Jis – tokiu pačiu būdu, ta pačia kryptimi, į tą patį tikslą ir pavyzdį, kurį Jis pripažino ir nurodė – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Gyventi Kristuje, reiškia ne tik pasišventimą ir prisipildymą Jo Dvasios, bet ir stovėjimą pasišventime – mirimą sau ir pasauliui, o atgijimą Dievui. Jėzus išpildė Savo pasišventimo įžadus: tapo mirusiu Sau ir pasauliui, o gyvu Dievui. Todėl Jis studijavo Žodį, budėjo ir meldėsi pagal šį Žodį, skelbė ir praktikavo Žodį, o taip pat kentėjo su visu pamaldumu už ištikimybę šiam Žodžiui. Kiekvienas, kuris gyvena Kristuje, turėtų taip ir elgtis. Be abejo, dvasioje tai galės atlikti tobulai, tačiau kūne tik tiek, kiek leidžia jam puolęs žemiškas indas. Iš tiesų, kokią didelę palaimą duoda elgesys panašus į Kristaus elgesį. Kas taip gyvena, tas turi viską – P’34, 159.
Paralelinės citatos: Jn. 15:1-9; 13:15,34; Flp. 2:5-8; 1 Pet. 2:21-24; Mt. 11:29; 20:28; Mk. 10:43-45; Lk. 22:26,27; Rom. 8:29; 15:2,3,5,7; Ef. 5:2; 1 Kor. 3:13; Hbr. 12:2-4; 1 Jn. 3:16; 4:17; 2 Jn. 9; Apr. 3:21; 14:4.
Giesmės: 196, 28, 325, 326, 323, 167, 198 / 417, 347a, 37.
Poems of Dawn, 28; Wiersze brzasku, 17: Kristus mūsų Mokytojas!
Tower Reading: Z’14, 126; (R 5446).
Klausimai: Ar šią savaitę sekiau Jėzų? Kokiose aplinkybėse? Kas man padėjo ir kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
