Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą – Ps. 91:4.
Jehova Savo lojalius ir ištikimuosius vaikus taip arti traukia prie Savo širdies, kad jie pajaučia Jo meilės šilumą, reaguoja į ją atsakydami savo širdyse: „Norėčiau gyventi Tavo palapinėje (po Tavo apsauga) amžinai, pasitikėti Tavo sparnų priedanga. Tu esi man prieglauda, stiprus bokštas gintis nuo priešo … nes Tu, Dieve, girdėjai mano įžadus (mano pasišventimo), davei paveldėjimą su tais, kurie bijo Tavo vardo” (Ps. 61:4,3,5). „Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu” (Ps. 59:16) – Z’04, 75 (R 3331).
* * *
Tie žodžiai pasakyti Laodikėjos periodo šventiesiems. Parodytas čia dvejopas paveikslas jų apsaugos: višta, uždengianti savo plunksnomis viščiukus nuo pavojų, ir erelis, apsaugantis sparnais savo jauniklius. Vištos plunksnos nurodo į Viešpaties apvaizdą, kuri saugo mus nuo tam tikrų išbandymų ir įvairių išbandymų metu. Du erelio sparnai simbolizuoja Senąjį ir Naująjį Testamentą, kurių pagrindinės temos yra atitinkamai: restitucija – Mozės giesmė ir renkamų asmenų išgelbėjimas – Avinėlio giesmė. Šios Tiesos yra mūsų apsauga. Taigi, šventųjų apsauga užtikrinta per Žodį ir Viešpaties apvaizdą – P’35, 131.
Paralelinės citatos: Pr. 15:1; Ps. 112:7; 121:6; 124:2,3,7; 141:9; 146:5,6; Sk. 23:19; Įst. 32:1012; Iz. 43:2; Mt. 23:37; 2 Tim. 4:18; Pat. 3: 21,23,24.
Giesmės: 120, 12, 56, 63, 93, 126, 137 / 313, 102, 433.
Poems of Dawn, 181; Wiersze brzasku, 171: Užteks man Tavo malonės.
Tower Reading: Z’14, 109; (R 5437).
Klausimai: Ar Dievo apvaizda ir Jo Žodis buvo mano apsauga šią savaitę? Kaip? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
