Vesdami Jį, jie sulaikė Kirėnės gyventoją Simoną … Ir uždėjo jam ant pečių kryžių, kad neštų jį paskui Jėzų – Lk. 23:26.
Mes dažnai pagalvojame, kur buvo Petras, Jonas ir Jokūbas, kodėl jie nematė savo Viešpaties naštos ir nebėgo Jam padėti? Jeigu mes linkę pavydėti privilegijos, kurią turėjo Simonas, padėdamas Viešpačiui nešti kryžių, tai pagalvokime, kiek daug Viešpaties brolių kasdien neša simbolinius kryžius, todėl suteikimas jiems pagalbos yra mūsų privilegija. Prisiminkime, kad Viešpats sutiko pripažinti kiekvieną patarnavimą, atliktą Jo ištikimiems pasekėjams, lyg tai būtų padaryta Jam. Taip kaip medinis kryžius nebuvo sunkiausia našta mūsų Viešpačiui, taip ir Jo pasekėjai turi kryžius, kurių pasaulis nemato, bet broliai turėtų tai suprasti. „Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip išpildysite Kristaus įstatymą” – Z’04, 155 (R 3369).
* * *
Dėl nusilpimo kryžius išsekino Jėzaus jėgas iki ištvermingumo ribų, ir tuo metu Dievas numatė reikiamą pagalbą, nors Simonas padėjo nenoriai. Šis tekstas leidžia suprasti, kad Jėzus nešė tą dalį kryžiaus, kur susijungia skersinis, todėl nešė jo sunkesnę dalį. Be abejonės, Jėzus nešė sunkesnį kryžių nei mūsų. O kai nešame savo kryžių, galime paliudyti, kad Jėzus neša jo sunkesniąją dalį. Jis žino, kokia mūsų prigimtis, žino mūsų silpnumą, todėl eina mūsų priekyje, nešdamas mūsų naštos sunkesniąją dalį. Ir taip, Savo malonės dėka, padeda mums ištverti iki galo, nors yra įvairių kliūčių – P’35, 131-132.
Paralelinės citatos: Pr. 49:24,25; 50:20; 1 Sam. 2:6-9; Ezr. 6:22; Neh. 6:16; Est. 7:10; Ps. 17:13; 76:10; Pat. 16:7; 21:1.
Giesmės: 121, 63, 99, 124, 129, 149, 252 / 123, 135, 351.
Poems of Dawn, 215; Wiersze brzasku, 208: Paslėptasis kryžius. Tower Reading: Z’13, 120; (R 5221).
Klausimai: Ar šią savaitę gavau pagalbos apvaizdos dėka? Kokia buvo apvaizda? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 26Meilė yra ... maloninga – 1 Kor. 13:4.
Dievo žmonių pareiga nėra parodymas visų nuodėmiautojų, kuriuos galime sutikti gatvėje, lygiai taip kaip netiktų sakyti negražios išvaizdos žmonėms, jog trūksta jiems grožio. Mandagumas, malonumas visada yra krikščioniško charakterio dalis. Pasaulyje mandagumas gali būti vien tik politūra, bet tarp krikščionių tai nėra vien tik geros manieros, bet veikiau atspindi tikruosius širdies jausmus, išvystytus pagal gyvenimo dvasią – meilę. Meilė veda prie mandagumo, kantrumo, gerumo ir net nepaklusnumo atveju nesiryžta ištarti nemalonaus žodžio ir vengs to tiek, kiek leis tam pareiga – Z’03, 153 (R 3194).
* * *
Čia išverstasis žodis
meilė reiškia neturinčią savų tikslų gerą valią, kuri skiriasi nuo įsipareigojančios geros valios. Tai yra gera valia, kuri skatinama ne pareigos, bet gerų principų, su malonumu parodo įvertinimą, nuoširdžią vienybę, užuojautą arba gailestį ir auką. Įvertindama gėrį principuose ir charakterio bruožuose, ji su džiaugsmu remia gėrį principuose ir charakterio bruožuose, užjausdama ir apgailestaudama dėl tų, su kuriais elgiamasi nesilaikant gerų principų arba kai patys nebūna taikoje su gerais principais; jai yra malonu padėti jiems išbristi iš tų sąlygų. Todėl ši gera valia yra pasirengusi planuoti ir liudyti gėrį, norėdama laiminti kitus. Šiame darbe ji yra ištverminga, maloni ir mandagi pasišvęsdama iki mirties tarnauti kitų laiminimui – P’26, 84.
Paralelinės citatos: Pat. 10:12; 17:19; 19:22; 1 Pet. 4:8; Mt. 5:44,45,48; 25:34,36,40,45; Lk. 6:35; Rom. 12:10; Gal. 5:6,22,23; Ef. 4:32; Kol. 3:12-14; 1 Tes. 4:9; 2 Tes. 1:3; 1 Tim. 1:5; 1 Pet. 3:8; 4:8; 2 Pet. 1:7; 1 Jn. 3:16,17.
Giesmės: 23, 21, 90, 95, 165, 166, 198 / 123, 393, 417.
Poems of Dawn, 146; Wiersze brzasku, 139: Negailėk malonių žodžių. Tower Reading: Z’14, 77; (R 5417).
Klausimai: Ar ši savaitė buvo kupina gerumo? Kokios viso to buvo aplinkybės, formos, motyvai ir rezultatai?
