Mes nerasime jokios priežasties apkaltinti Danielių, nebent kuo nors iš jo Dievo įstatymo – Dan. 6:5.
Ne visi yra tokie įžymūs asmenys, kokiu buvo Danielius ir ne visiems yra duoti regėjimai, apreiškimai ir supratimas, koks buvo duotas jam; tačiau visi gali turėti tokią pačią atsidavimo teisybės principams dvasią, kuri Dievo apvaizdos bus pastoviai tikrinama šiame siaurame kelyje, priklausomai nuo to, kaip stengsimės sekti Tą, kuris yra mūsų pavyzdys – mūsų Danielius, mūsų Vadas, mūsų Viešpats Jėzus. Taigi visi, kurie taria ir vartoja Kristaus vardą, tepalieka neteisybę, būna ištikimi ir tegul „turi drąsos būti Danieliumi” – Z’99, 167 (R 2492).
* * *
Danielio charakterį mes galime imti kaip pavyzdį. Taip kaip ir Danielius, turėtume stengtis būti tokie atsargūs kūnišku, protiniu, moraliniu ir religiniu požiūriu, kad joks žmogus negalėtų teisingai kaltinti mūsų jokiu pažeidimu. Tačiau žmonėms ir taip užklius mūsų religinė veikla, jeigu ji bus taikoje su Tiesa. Tiesos priešai su malonumu norėtų apkaltinti mus nusižengimais kitose gyvenimo srityse. Turime nesuteikti jiems tos progos ir priežasties, kaip tai darė Danielius – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Pr. 49:23; Jobo 12:4; Ps. 11:2; 38:20; 44:15-18,22; Iz. 29:20,21; Mt. 5:10-12,44; 10:16-18, 21-23,28; 24:9,10; Lk.6:22,23; 21:12-19; Jn. 15:18,19; 16:1,2; 17:14; Apd. 4:16-20; 5:40-42; Rom. 8:17,35-37; 2 Kor. 11:23-27; Hbr. 12:3,4.
Giesmės: 200, 13, 134, 259, 307, 299, 325 / 58, 402, 135.
Poems of Dawn, 186; Wiersze brzasku, 178: Tegul tas dalykas nebūna jums keistas.
Tower Reading: Z’11, 347; (R 4874).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau persekiojamas dėl teisingumo? Kaip aš tai ištvėriau? Su kokiais rezultatais?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
