Visokia kartybė, įpykis, rūstybė, rėkavimas ir piktžodžiavimas su visokia blogybe tebūnie pašalinti nuo jūsų – Ef. 4:31.
Patyręs krikščionis, aukštai vertinantis Dievo įstatymą mato, kad neapykanta Dievo akyse yra žmogžudystė, apkalba yra nužudymu, o gero vardo savo artimajam sunaikinimas yra apiplėšimas ir vagystė. Ir jei tokie dalykai atsitinka Dievo Bažnyčioje, tarp žmonių išpažįstančių Dievą, yra dvigubu blogiu – nužudymu ir brolio apiplėšimu. Vienintelė išimtis taisyklėje nekalbėti blogai nei apie vieną žmogų yra tada, kai būtinai ir neišvengiamai reikia apreikšti ir parodyti blogį – kai parodymas to blogio būtų priešingas mūsų širdies troškimams, bet parodomas dėl būtino reikalo – dėl meilės kitiems, kurie neturėdami tokios informacijos galėtų būti nuskriausti ir nukentėti – Z’99, 71 (R 2442).
* * *
Kartumas, užsidegimas, pyktis, apkalba ir piktumas, kandumas – tai kūno darbai. Todėl šventiesiems reikėtų viso to atsikratyti. Kovodami su tais kūno darbais, turime praktikuoti tikėjimą, viltį, meilę ir tvirtą pasiryžimą bei pasinaudoti Dievo Žodžio apvalančia jėga. Paminėtų gerų bruožų pagalba stenkimės atitraukti mūsų jausmus nuo tų netinkamų kūno darbų, nukreipti nuo jų savo dėmesį, tramdyti, šalinti ir nepasiduoti jų įtakai – P’32, 95.
Paralelinės citatos: Rom. 12:14,18-21; Kol. 3:8,13,19; Tit. 3:2; Jok. 3:5-18; 4:11; 1 Pet. 2:1,23; 3:9; 1 Kor. 13; Ef. 4:26,32; 5:1,2; 2 Kor. 3:12-18.
Giesmės: 194, 130, 198, 215, 95, 196, 165 / 8, 109, 188.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Lyg per ugnį. Tower Reading: Z’11, 45; (R 4759).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGPJŪČIO 25Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra – 1 Jn. 3:2.
Tegul ši viltis, kad greit patirsime pasikeitimą prisikėlime ir tapsime tokie, kokiu yra mūsų brangus Gelbėtojas, pamatysime Jį tokiu, koks Jis yra ir dalysimės su Juo garbe Jo didžiojoje
epiphaneia, tai yra, Dievo sūnų spindėjime Karalystės garbėje, suteikia energijos mūsų širdims ir uždega mumyse entuziazmą – atgaivina širdis, atriša mūsų lūpas ir stiprina mus atliekant kiekvieną pareigą, privilegiją ir galimybę – tarnauti mūsų Mokytojui ir tikėjimo šeimynai. Jeigu ši viltis buvo inkaru Dievo žmonėms tiek daug šimtmečių, tai tuo labiau dar didesnę svarbą turi mums, gyvenantiems dabar, Jo buvimo čia metu, laukiantiems Jo pilno
apokalupsis – Jo apsireiškimo Karalystės garbėje! – Z’03, 151 (R 3191).
* * *
Kristaus pasirodymą suprantame kaip Jo pasirodymą pasauliui, o tai įvyks per priespaudos laiko vargus. Todėl duotas mums užtikrinimas, kad prieš pilnai pasibaigiant priespaudos laikui, pagarbinta bus visa Bažnyčia kartu su savo Viešpačiu. Bažnyčios pasirodymas su Viešpačiu nebus kūne, taip kaip ir Kristaus pasirodymas nebus kūne. Bažnyčios nariai prisikelia panašiai kaip Jis – perkeičiami iš gendančių į negendančius, iš mirtingų į nemirtingus, iš žmogiškos prigimties į dangišką! Tame garbingame būvyje jie mato Viešpatį, yra tokie kaip Jis ir yra kartu su Juo! Būkime patenkinti dabartinėmis nepalankiomis sąlygomis, turėdami Karalystės perspektyvą mūsų išsiilgusioms akims! – P’32, 112.
Paralelinės citatos: Ps. 16:11; 17:15; Mt. 5:8; 8:11; 1 Kor. 13:12; Rom. 8: 29; 1 Kor. 15:49; Flp. 3:21; Kol. 3:4; 2 Pet. 1:4.
Giesmės: 92, 7, 25, 29, 53, 72, 105 / 37, 24, 238.
Poems of Dawn, 260; Wiersze brzasku, 242: Senas pasaulis. Tower Reading: Z’12, 61; (R 4973).
Klausimai: Kaip ši viltis paveikė mane šią savaitę? Kokios buvo pasekmės?
