Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo [anglų k. – tapo pradėtas Dievo], nenusideda … saugo save, ir piktasis jo nepaliečia – 1 Jn. 5:18.
Kol mūsų širdis (protas, valia) yra šventa ir santaikoje su Dievu ir teisingumu, tol, kol šventumo dvasia lieka mumyse, naujas protas negali pritarti nuodėmei, bet turi būti ir yra jos priešininku. Nors mes kovojame daug kovų su mūsų puolusio ir silpno kūno nariais, su jo reikalavimais ir norais, tai vis dėlto … esame atskirti ir skirtingi nuo kūno. Kūno silpnybės ir netobulumai nėra priskiriami naujam protui Jėzuje Kristuje, bet pripažinti uždengtais ir paslėptais po mūsų Viešpaties išpirkimo aukos nuopelnu – Z’99, 58 (R 2438).
* * *
Naujas kūrinys yra pradėtas Dievo. Tai yra kiekvieno smegenų organo dvasinė savybė, leidžianti ir įgalinanti kiekvieną smegenų organą bendradarbiauti, pildant Dievo valią. Todėl naujas kūrinys, kaip valios jėga, kuri trokšta vykdyti ir vykdo Dievo valią, niekada nenusideda. Šis naujas kūrinys saugo visas mintis, motyvus, žodžius ir poelgius, pavergdamas juos Dievo valiai, o tai neleidžia priešininkui suteršti, sutepti asmens, pradėto iš Dievo – P’35, 102.
Paralelinės citatos: Jn. 1:13; 3:3-5; Jok. 1:18; 1 Pet. 1:5,23; Rom. 7:17; Judo 20,21,24,25; Lk. 22:31,32; Rom. 16:20; 2 Kor. 4:4; 11:3;Jn. 8:44; 1 Jn. 2:13,14.
Giesmės: 136, 183, 21, 82, 78, 130, 184 / 57, 275, 368.
Poems of Dawn, 50; Wiersze brzasku, 41: Dievas žino. Tower Reading: Z’15, 237; (R 5742).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?
