Šviesa [Tiesos] sužiba teisiajam ir tiesiaširdžiams džiaugsmas [iš Tiesos] – Ps. 97:11.
Tikrieji Dievo vaikai myli Tiesą todėl, kad yra susigiminiavę su ja. … Kada jie suranda Tiesą, pripažįsta jos vertę; įvertina ją, galvoja apie ją Jie sako, kad Tiesa yra tokia, kaip Dievas: ji parodo Dievo garbingą gerumą; ji yra atvaizdas Jo mylinčio, geradariško, išmintingo ir teisingo charakterio. Todėl jie myli Tiesą ir Dievą, kuris ją davė, saugo ją savo širdyse ir pastoviai ją studijuoja. O kada įsigilina į ją, stebisi pilna jos simetrija ir grožiu, bei stengiasi kaskart vis labiau priderinti savo charakterius prie to paties grožio paveikslo, ir stengiasi žodžiu ir poelgiu rekomenduoti ją kitiems, kad taip pat ir kiti būtų per ją palaiminti – Z’96, 55 (R 1949).
* * *
Taip, kaip natūrali šviesa apšviečia kelią natūraliai akiai, taip ir Tiesa apšviečia kelią mūsų supratimo akims. Dievo nutarimas yra atidengti supratimo akis tik tiems, kurių širdys simpatizuoja ir pritaria teisingumo principams. Kitiems Tiesa atneštų nuostolių. Tiesa yra palaima teisingiesiems, o teisingieji per ją yra palaima kitiems, todėl jos teikiama palaima pripildo jų širdis džiaugsmu – P’30, 78.
Paralelinės citatos: Dan. 2:28; Am. 3:7; Rom. 16:25,26; Jn. 15:15; Ps. 29:9,11; Pat. 3:32; Mt. 11:25; 24:45-47; Lk. 8:10; 12:42-44; Apr. 19:9,10; 22:8,9,6.
Giesmės: 22, 296, 260, 238, 46, 97, 300 / 109, 275, 456.
Poems of Dawn, 61; Wiersze brzasku, 50: Pasitikėk juo labiau.
Tower Reading: Z’09, 231; (R 4444).
Klausimai: Kokias sąlygas įvykdžiau, norėdamas suprasti Tiesą? Kas tam padėjo ir kas trukdė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
