Tavimi, VIEŠPATIE, pasitikiu – Ps. 31:1.
Niekas neatneš krikščioniui didesnių nuostolių priešų akivaizdoje, kaip paleidimas, net ir laikinas, tikėjimo inkaro. Tegul tai padaro nors trumpai akimirkai ir iš karto neišvengiama tamsa pradės kauptis aplink jį taip, kad nebegalės pamatyti Tėvo veido šviesos, kadangi „be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui”. O kai iš naujo vėl stengsis pagriebti inkarą, tamsos jėgos staigiai užpuls jį abejonėmis ir baime, paprastai pasiremdamos jo žmogiškais netobulumais. Jis visada turėtų atsiminti, kad jo žmogiški netobulumai yra pridengti Kristaus teisingumo rūbu. Jeigu norime, kad Dievo ramybė viešpatautų mūsų širdyse, niekada neturėtume iš rankų paleisti tikėjimo inkaro, nei leisti tam, kad negailestingoje kovoje šėtonas nugalėtų mus ir atimtų mums drąsą. Mūsų širdžių kalba visuomet turėtų būti tokia: „net jeigu ir užmuštų mane, vis tiek Juo pasitikėsiu” – Z’95, 157 (R 1832).
* * *
Krikščionis nepasitiki nei savimi, nei kūniškais ginklais. Jo širdis ilsisi veikiau prie Jehovos. Ir koks poilsis gali būti saugesnis už tą, patirtą prie Jehovos krūtinės, prie iš savęs egzistuojančio, amžino, nemirtingo, nepriklausomo ir Vienintelio neapibrėžiamo Dievo! Jo pažadas ir priesaika verti pilno pasitikėjimo. Mūsų tikėjimo inkaras randa poilsį Jame – Jo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose – P’30, 78.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 14:11; 20:12; Jobo 13:15,16; Ps. 18:30; 22:4,5; 27:1; 31:6,14,15; 34:1-12; 118:5-9; Pat. 3:5; Iz. 26:3; Dan. 3:17; Mich. 7:7; Hab. 3:19; Rom. 4; 2 Tim. 1:12; Hbr. 11.
Giesmės: 12, 213, 124, 197, 110, 126, 108 / 171, 102, 262.
Poems of Dawn, 66; Wiersze brzasku, 55: Tobulas pasitikėjimas.
Tower Reading: Z’16, 341; (R 5990).
Klausimai: Kokiuose reikaluose aš pasitikėjau šią savaitę Dievu? Kas man tame darbe padėjo? Kas trukdė? Kokie buvo rezultatai?