Ir jūs privalote mazgoti vieni kitiems kojas – Jn. 13:14.
Tie žodžiai reiškia, kad Kristaus mokiniai turi bendrai rūpintis vieni kitų gerove, kad galėtų išsaugoti vieni kitus skaistume, šventume ir nuoširdume, padėtų vienas kitam nugalėti išbandymus ir pagundas, bei dabartinio blogo pasaulio pasalas, kylančias iš trijų gundymo šaltinių: „pasaulio, kūno ir velnio”. Tik tada, kai ugdome savyje įvairias Dvasios malones, kaip ramumą, kantrumą, malonumą, brolišką nuoširdumą, meilę – galime turėti vilties, jog tapsime tinkamais padėjėjais kitiems, pasidabinsime tais charakterio papuošalais ir gyvenimo skaistumu bei atsikratysime pasaulio ir kūno sutepimų – Z’97, 243 (R 2200).
* * *
Viešpats, be abejo, negalvojo apie raidines kojas, primindamas mums vienas kitam plauti kojas, nes dabartinėmis sąlygomis toks požiūris būtų priešingas tai Viešpaties parodytai dvasiai, kurią parodė plaudamas savo mokiniams kojas. Kaip nuplaudamas kojas Jėzus atliko patarnavimą ir padarė taip, kad jie pasijuto patogiai, taip ir šis priminimas, ragina mus vienas kitam plauti kojas, tai reiškia, tarnavimą vienas kitam meilėje net ir pačiu nuolankiausiu būdu – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Mt. 4:19; 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 4:36-38; Lk. 10:1,2; Apd. 6:3,4; 13:1-3; 20:24; Rom. 10:14,15; 1 Kor. 9:16-20; 2 Kor. 5:18-20; Ef. 4:11,12; Hbr. 5:4; Iz. 32:20; 52:11; Jer. 20:9; Mal. 2:6,7; Jn. 13:13-17; 1 Kor. 3:7-10.
Giesmės: 309, 22, 275, 70, 210, 23, 49 / 104, 262, 336.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’12, 273; (R 5090).
Klausimai: Ar šią savaitę patarnavau broliams? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
