Ir jūs privalote mazgoti vieni kitiems kojas – Jn. 13:14.
Tie žodžiai reiškia, kad Kristaus mokiniai turi bendrai rūpintis vieni kitų gerove, kad galėtų išsaugoti vieni kitus skaistume, šventume ir nuoširdume, padėtų vienas kitam nugalėti išbandymus ir pagundas, bei dabartinio blogo pasaulio pasalas, kylančias iš trijų gundymo šaltinių: „pasaulio, kūno ir velnio”. Tik tada, kai ugdome savyje įvairias Dvasios malones, kaip ramumą, kantrumą, malonumą, brolišką nuoširdumą, meilę – galime turėti vilties, jog tapsime tinkamais padėjėjais kitiems, pasidabinsime tais charakterio papuošalais ir gyvenimo skaistumu bei atsikratysime pasaulio ir kūno sutepimų – Z’97, 243 (R 2200).
* * *
Viešpats, be abejo, negalvojo apie raidines kojas, primindamas mums vienas kitam plauti kojas, nes dabartinėmis sąlygomis toks požiūris būtų priešingas tai Viešpaties parodytai dvasiai, kurią parodė plaudamas savo mokiniams kojas. Kaip nuplaudamas kojas Jėzus atliko patarnavimą ir padarė taip, kad jie pasijuto patogiai, taip ir šis priminimas, ragina mus vienas kitam plauti kojas, tai reiškia, tarnavimą vienas kitam meilėje net ir pačiu nuolankiausiu būdu – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Mt. 4:19; 10:16-24; 20:25-28; 23:8-11; Jn. 4:36-38; Lk. 10:1,2; Apd. 6:3,4; 13:1-3; 20:24; Rom. 10:14,15; 1 Kor. 9:16-20; 2 Kor. 5:18-20; Ef. 4:11,12; Hbr. 5:4; Iz. 32:20; 52:11; Jer. 20:9; Mal. 2:6,7; Jn. 13:13-17; 1 Kor. 3:7-10.
Giesmės: 309, 22, 275, 70, 210, 23, 49 / 104, 262, 336.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 159: Eik, dirbk.
Tower Reading: Z’12, 273; (R 5090).
Klausimai: Ar šią savaitę patarnavau broliams? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Su kokiomis pasekmėmis?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
