Įsidėmėk! Paklusnumas yra geresnis už auką, ir klausymas – už avinų taukus! – 1 Sam. 15:22.
Mūsų Dangiškasis Tėvas nori, kad mes atidžiai žiūrėtume į Jo Žodį ir net trumpam negalvotume, jog galime Jį patobulinti, ką nors pataisyti, arba, kad laikas ir aplinkybės gali pakeisti būtinybę paklusti. Būkime klusnūs Viešpaties balsui ir laikykimės arti Viešpaties, nebijodami pasekmių, bet tikėdami, kad Tas, kuris mus palaiko ir saugo, niekada nesnaudžia ir nemiega, o yra per daug išmintingas, kad klystų; ir žino kiekvieną situaciją, kuri gali iškilti mūsų gyvenime kaip pasekmė mūsų paklusnumo – Z’03, 218, 219 (R 3224).
* * *
Suprantame, kad auka reiškia išsižadėjimą ir atsisakymą mūsų teisių, guldant mirčiai mūsų žmogišką prigimtį Dievo tarnyboje. Jeigu toks savęs išsižadėjimas, stengiantis tarnauti Dievui, yra atliekamas nepaisant Dievo valios, tai nors mes sunaudojame savo žmogišką prigimtį, Dievas tokios aukos nepriima. Geriau būti paklusniu neišsižadant savęs, nei išsižadėti savęs, būnant nepaklusniu. Tačiau geriausia aukoti savo auką paklusnume – P’26, 61.
Paralelinės citatos: Sk. 14:24; 1 Sam. 12:22; 1 Kron. 28:9,10,20; Ps. 40:6; 51:16,17; 69:30,31; Pat. 21:3; Pam. 5:1; Ezek. 9:5-10; Oz. 6:6; Mich. 6:6-8; Mt. 9:13; Mk. 12:32,33; Jn. 12:26; 13:17; 14:15,21; 1 Jono 2:3-6.
Giesmės: 1, 114, 128, 150, 196, 208, 307 / 8, 373, 257.
Poems of Dawn, 167; Wiersze brzasku, 156: Tarnyba.
Tower Reading: Z’14, 100; (R 5430).
Klausimai: Ar aš šią savaitę aukojau neatsižvelgdamas į Dievo valią, ar būdamas taikoje su ja? Ar susilaikiau nuo aukos? Kokiose aplinkybėse? Kodėl? Kaip?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 2Keikiami mes laiminame, persekiojami ištveriame –1 Kor. 4:12.
Jeigu esi ištikimas mokinys (Kristaus mokykloje), greit pastebėsi, kad tobulas laisvės įstatymas, Kristaus įstatymas, atskiria, ištiria visas mintis ir širdies sumanymus bei mokina, kad tuo metu, kai turi neapkęsti nuodėmės, negali neapkęsti nuodėmiautojo, bet turi leisti Dievo meilei tobulėti savo širdyje. Ir jeigu mūsų širdyje atsiranda truputis kartumo atžvilgiu tų, kurie juodina ir kenkia mums, tai turime kovoti tol, kol pasieksime pergalę, kol kiekvienas mūsų esybės nervas bus pilnoje ir puikioje harmonijoje su Didžiojo Mokytojo instrukcijomis, kuris pasakė: „Mylėkite savo priešus … melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus”. Laiminkite, o ne kenkite – Z’99, 5 (R 2411).
* * *
Visi Dievo žmonės dėl savo lojalumo Dievui ir Jo reikalui, tapo objektais karčių, skausmingų kaltinimų nuo niekšiškų ir blogų žmonių. Vis dėlto, mes neturėtume atiduoti užgauliojimu už užgauliojimą, bet veikiau turime elgtis maloniai ir geraširdiškai. Dievo žmonės turi pakelti tas įvairias formas rafinuoto ir šiurkštaus persekiojimo, o vietoj atidavimo blogiu už blogį, turime ramiai pakelti blogą jų elgesį – P’36, 94.
Paralelinės citatos: Apd. 23:2; 16:23; 14:19; 2 Kor. 11:23-27;
1 Tim. 4:10; Mt. 5:44; 1 Pet. 2:23; 3:9; Lk. 23:34; Apd. 7:60; Rom.12:20; Apd. 22:22; 24:5.
Giesmės: 299, 3, 57, 93, 305, 325, 326 / 295, 402, 251.
Poems of Dawn, 67; Wiersze brzasku, 56: Jei galėčiau žinoti. Tower Reading: Z’13, 55; (R 5172).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šia eilute? Kaip juos priėmiau? Kokią gavau naudą per tai?