Mes giriamės ir priespaudomis, žinodami, kad priespauda gamina ištvermę, ištvermė – ištyrimą, ištyrimas – viltį. O viltis nepalieka gėdoje, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse per Šventąją Dvasią, kuri yra mums duota – Rom. 5:3-5.
Mums reikia kantrybės, tačiau ją galime išsiugdyti tik per išbandymus. Mums reikia tikėjimo, tačiau jį galime išsiugdyti tik tada, kai mums ko nors reikia. Mums reikia gyvenimo patirties mūsų būsimam darbui, o tai galime pasiekti turėdami tik tokius pergyvenimus, kurie leidžia mums pajusti silpnumus, sunkumus ir išbandymus tų aplink mus, kuriems tarnausime, kuriems būsime atstovais Dievo Karalystėje. Taigi, dabartiniai išbandymai mus moko, kaip pasipriešinti blogiui geru, bet ne blogiu – Z’03, 348 (R 3228)
* * *
Mums nereikėtų girtis pačiais sielvartais, bet galime dėl sielvartų džiaugtis, jeigu jie ugdo mumyse kantrybę, nes tokia ištvermė, liudijant gera, yra apdovanota Dievo pripažinimu. Ir kai jį gauname, mūsų širdis prisipildo galutinės pergalės viltimi. Ši viltis nėra tuščia, kadangi Dievui yra malonu apdovanoti pergale tuos, kurių širdys pripildytos Jo meile – meile, kuri yra geriausias ir rinktinis Šventosios Dvasios vaisius, suteiktas mums per Dievą Jėzuje Kristuje – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Mt. 5:11; 1 Pet. 3:12-14; 2 Kor. 4:16-18; Hbr. 12:5-13; Jok. 1:2-4,12; Flp. 1:20; 2 Tim. 1:12; 2 Kor. 1:22; Gal. 4:6; Ef. 1:13,14.
Giesmės: 300, 305, 263, 92, 201, 166, 90 / 353, 376, 342.
Poems of Dawn, 203; Wiersze brzasku, 196: Mūsų palaiminta viltis.
Tower Reading: Z’14, 291; (R 5544).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokį darbą šie išbandymai atliko manyje?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
