Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį tyroje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu – Lk. 8:15.
Kiekvienas, kuris nori būti pasiaukojantis, būtinai privalo būti romus, nuolankus ir pasiruošęs mokytis, nes kitaip jis greitai išsuks iš pasiaukojimo kelio. Taip pat jis turi išmokti ugdyti Viešpaties malonę, paklūstančią kantrybės taisyklėms, nes kantrybė yra būtina išsižadant savęs, ir kartais pakeliant neteisybę, kai nėra galimybių jos išvengti, tačiau nepadarant skriaudos Viešpaties reikalui, arba kuriam nors iš Jo žmonių. Tai taip pat reiškia, jog turime ugdyti brolišką mandagumą, žodžiu – ugdyti pilną Dievo valią mūsų širdyse ir gyvenime, t. y. meilę, kurią turime pasiekti labai aukštame laipsnyje, kad galėtume nugalėti. O tai turime padaryti dar prieš pasibaigiant mūsų pasiaukojimo darbui – Z’03, 408 (R 3265).
* * *
Dora, sąžininga ir gera širdis – tai pati geriausia mūsų nuosavybė, kadangi tokioms širdims Dievas duoda Tiesą, tokiose širdyse Tiesa pasilieka ir per tokias širdis Tiesa veikia, duodama gausingą vaisių, kuris galiausiai subręsta, įgaudamas Dievo panašumą, reikalingą visiems, kurie kartu su Kristumi norės dalyvauti Karalystės reikalų tvarkyme – P’36, 48.
Paralelinės citatos: Jobo 23:11,12; Ps. 119:11,129; Lk. 11:28 Apd. 17:11; Mt. 13:23; Jn. 8:31; 14:21; 15:5,8; Jok. 1:22,25; Hbr. 3:14; Rom. 2:7; Hbr. 10:36; 12:1; 4:2; 1 Pet. 2:1,2; Ps. 1:1-3; Kol. 1:6,10.
Giesmės: 125, 22, 49, 154, 198, 267, 315 / 314, 462, 58.
Poems of Dawn, 73; Wiersze brzasku, 62: Tai nieko, Tėve.
Tower Reading: Z’15, 228; (R 5736).
Klausimai: Kokius turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 15Teisusis gyvens tikėjimu – Hbr. 10:38.
Nepakanka to, kad tikėjimu gauname pirmą gyvenimo impulsą. Kai jau perėjom iš mirties į gyvenimą, ir toliau pastoviai turime priimti ir įsisavinti gerą dvasinį maistą, kad per jį galėtume užaugti. Turime elgtis pagal tikėjimą, pasiduodami Šventosios Dvasios vadovavimui per Tiesos Žodį. Gyvenimas tikėjimu yra asmeniškas dalykas, susijęs tiek su širdimi, tiek ir su protu. Tai yra kažkas daugiau, nei priėmimas doktrinų, kurias pripažįstame, kad jos Biblijinės ir todėl teisingos: tai yra įsisavinimas to, ką patikrinome, kad tai yra Tiesa. Todėl Tiesos principai ir pagrindai, turi tapti mūsų taisyklėmis, o jos pažadai – mūsų įkvėpimu – Z’95, 92,93 (R 1798).
* * *
Žmogaus pastangos, norint gauti amžiną gyvenimą per darbus, pasirodė yra pražūtingos, kadangi žmogus yra puolęs. Kristaus auka davė galimybę suteikti teisingumą, nepriklausomai nuo Įstatymo, tiems, kurie ja tiki. Taigi, kas priima Kristų kaip savo Išgelbėtoją, per tikėjimą įgyja priskiriamą amžiną gyvenimą. Tokiu būdu, teisusis gyvens – tikėjimu pasieks priskirtą amžiną gyvenimą. Pasišventę taip pat gyvena tikėjimu toje prasmėje, kad elgiasi pagal tikėjimą, o tai skiriasi nuo gyvenimo pagal regėjimą. Ir pagaliau, tikrąjį amžiną gyvenimą visose egzistavimo srityse, galime gauti tik per ištikimybę. Taigi, visose šiose trijose reikšmėse, teisingasis gyvens tikėjimu – P’34, 31.
Paralelinės citatos: Hab. 2:4; Jn. 3:15,16,36; 5:24; 6:40; Rom. 1:17; 3:19-5:1; 10:4; Gal. 2:16-21; 3:5-13,21-26; Ef. 2:8-10; Flp. 3:9; Hbr. 11:3-39; Jok. 2:17-26.
Giesmės: 174, 15, 54, 124, 178, 246, 295 / 66, 102, 132.
Poems of Dawn, 71; Wiersze brzasku, 60: Tikėk Dievu.
Tower Reading: Z’94,146; (R 1652).
Klausimai: Ar šią savaitę gyvenau tikėjimu? Kas man tame padėjo arba trukdė? Kokie buvo rezultatai?
