Jis atidavė Savo gyvybę mirčiai ir leidosi priskiriamas prie maištininkų – Iz. 53:12.
Kaip kiekvienas, kuris seka mūsų Viešpaties pėdomis turi išgyventi, patirti kai kuriuos Getsemanės išbandymus, taip kiekvienas turi mažų mažiausiai, tam tikrame laipsnyje, patirti visus išbandymus, kokius turėjo Viešpats. Todėl nepamirškime atkreipti dėmesį į galimybes tarnauti broliams, tiems ,,mažutėliams”, Kristaus bendramokiniams. Būkime atsargūs, kad nepridėtume priekaištų, kurie turi kristi ant visų Avinėlio pasekėjų, bet priešingai, sakykime užuojautos žodžius, padėkime kitiems nešti sunkumų ir išbandymų kryžius. Taip darydami geriausiai parodysime mūsų Viešpačiui ir Galvai, kaip mes būtume branginę progą padėti Jam nešant Jo kryžių tuo keliu, kuris vedė į Kalvariją – Z’99, 125 (R 2473).
* * *
Mūsų Viešpaties mirtis nebuvo tariama mirtis. Jo mirtis buvo tikra. Visa Savo esybe buvo atiduotas mirčiai. Šis procesas buvo laipsniškas, lėtas. Tęsėsi jis tris su puse metų ir susidarė iš fizinio išsekimo, protinio liūdesio ir fizinės prievartos. Jėzus taip labai mus pamilo, kad mūsų labui per nepilnas tris dienas išbuvo mirties būsenoje. Jo paskutinės valandos taip pat neprabėgo geresnėse sąlygose. Nors nebuvo kaltas dėl nuodėmės ar nusikaltimo, buvo nuteistas mirčiai kaip nuodėmiautojas ir nusikaltėlis, kartu su nuodėmiautojais ir nusikaltėliais – P’27, 55.
Paralelinės citatos: Pr. 3:15; Ps. 22:1-21; 69:21; Iz. 53; Dan. 9:26; Zach. 12:10; 13:7; Mt. 27:1-50; Mk. 15:1-37; Lk. 23:1-46; Jn. 18:28; 19:30.
Giesmės: 168, 5, 28, 132, 135, 246, 290 / 439, 402, 251.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus mumyse.
Tower Reading: Z’12, 228; (R 5064).
Klausimai: Kokią man padarė įtaką Jėzaus mirtis šią savaitę? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 18Mylimieji, nesistebėkite ugningu išbandymu, pas jus vykstančiu jums išmėginti, lyg kas neįprasta jums atsitiktų. Verčiau džiaukitės, kiek dalyvaujate Kristaus kentėjimuose, kad ir Jo šlovės apsireiškimo metu galėtumėte džiaugtis krykštaudami – 1 Pet. 4:12,13.
Šiame nedraugiškame ir priešiškame pasaulyje galime tikėtis tik kaltinimų, kurie buvo išsakomi ir mūsų Mokytojui, nes tarnas nėra didesnis už savo Viešpatį. Pasaulis, kūnas ir velnias priešinasi mūsų bėgimui į priekį. Turime pastovią vidinę kovą ir išorinę baimę, nes daug ugningų strėlių yra taikoma į teisųjį. Taigi, kokia turėtų būti laikysena tos sielos, kuri yra varginama nelaimių ir skaudžių išbandymų? Ar ne tylėjimas Dievo akivaizdoje, laukimas ir budėjimas, kad galėtume suprasti Jo vedimą ir Jo valią kiekviename reikale, prieš išdrįsdami paliesti dalykus, kurie dažnai gali turėti didelės reikšmės? Todėl Psalmistas apie tai sako įkvėptais žodžiais: „Aš tylėjau ir buvau ramus net ir gerame reikale [net nedariau ir nekalbėjau to, kas, mano manymu, atrodytų geru dalyku]” – Z’96, 31 (R 1937).
* * *
Dievo vaikai neturėtų stebėtis, kai ateina išbandymai, kadangi jų pasišventimas reiškia kentėjimą kartu su Kristumi. Šie kentėjimai neturėtų mums atimti drąsą, bet veikiau tai turėtų būti priežastis džiaugsmui, nes gaudami privilegiją kentėti su Kristumi, vėliau turėsime ir garbę, kuri bus daug saldesnė. Kuo didesnius pakeliame kentėjimus, tuo didesnė bus apreikšta garbė. Tegul ši mintis padrąsina mus – P’35, 61.
Paralelinės citatos: Rom. 6:1-11; 8:10,17; 2 Kor. 1:5; 4:10; 1 Kor. 15:29-34; Mk. 10:35-39; Kol. 2:11,12; Gal. 2:20; 2 Tim. 2:10-12; Flp. 3:10; 1 Pet. 2:19-24; 3:14,17,18; 4:16,19; Hbr. 7:26,27; 13:10-16; 10:4-10,19; 9:13-23; 1 Pet. 2:5,9.
Giesmės: 299, 114, 134, 244, 326, 259, 325 / 123, 13, 365.
Poems of Dawn, 174; Wiersze brzasku, 162: Tobulumas per kentėjimus.
Tower Reading: Z’15, 297; (R 5778).
Klausimai: Ar šią savaitę kentėjau su Kristumi? Kaip? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
