Įsakymo tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo – 1 Tim. 1:5.
Turime gerai atsiminti, kad galutinis tikslas visų Dievo veiksmų mūsų atžvilgiu ir dėl mūsų, ir visų mums duotų Dievo pažadų svarbiausias tikslas yra meilės ugdymas, kuri yra panašumas į Dievą, nes Dievas yra meilė. Norint išsiugdyti šią meilę mumyse tokioje prasmėje ir tokiame laipsnyje, kokiame nori Viešpats, būtina, kad ši meilė eitų iš tyros širdies, būtų pilnoje taikoje su Viešpačiu ir Jo meilės įstatymu ir būtų visiškai priešiška priešininko atžvilgiu ir jo savanaudiškumo įstatymui – Z’00, 360 (R 2733).
* * *
Subrendusio krikščioniško charakterio puikūs bruožai, panašiai kaip ir Dieviško charakterio bruožai, yra išmintis, teisingumas, meilė ir jėga. Nors šie visi charakterio bruožai vienas kitą palaiko, tačiau vienas iš šių bruožų, kuris šviečia ryškiausiai, yra meilė. Likusių trijų bruožų tikslas – ugdyti meilę, o galutinis tikslas charakterio išugdyme – Dieviškos meilės aukščiausioji valdžia, kuri būtų darnoje su išmintimi, teisingumu ir jėga, kuri būtų palaikoma šių charakterio bruožų ir iš jų kiltų – P’36, 31.
Paralelinės citatos: Mt. 7:12; Rom. 13:8-10; Jn. 13:35; Ef. 1:4; Gal. 5:14; Kol. 3:14; 1 Kor. 13; Jok. 2:8; 1 Jn. 3:18,19; 1 Pt. 1:22; 3:8; 4:8; Hbr. 9:14; Apd. 15:8,9; 1 Kor. 6:11; Tit. 3:5; Flp. 2:13.
Giesmės: 201, 165, 105, 125, 154, 130, 1 / 57, 37, 275.
Poems of Dawn, 79; Wiersze brzasku, 69: Meilės alchemija.
Tower Reading: Z’15,261; (R 5755).
Klausimai: Kokį darbą šis tekstas atliko mano labui? Kaip? Kas padėjo, kas trukdė? Kokios buvo aplinkybės? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 14Nes, pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas – Mt. 12:37.
Visus mūsų išsakytus žodžius Dievas priima, kaip parodymą mūsų širdies. Jeigu mūsų žodžiai yra maištingi, nelojalūs, lengvabūdiški, su panieka, nemalonūs, nedėkingi, bedieviški ar nešvarūs, tai ir širdis yra teisiama remiantis taisykle „burna kalba tai, ko pertekusi širdis”. Kaip netobulos būtybės ne visada galime būti tobuli žodyje ir elgesyje. Nepaisant mūsų geriausių pastangų, vis tiek kartais klysime kaip žodyje, taip ir elgesyje, tačiau ir tada turime atidžiai ir ištikimai stengtis tobulai pažaboti, suvaldyti mūsų žodžius ir poelgius – Z’96, 32 (R 1937).
* * *
Žodžiai visada parodo to asmens mintis, išskyrus veidmainiškus žodžius. Taikliai ir tinkamai pasakyti žodžiai, perduodant teisingas mintis, gauna pripažinimą iš tų, kurie teisingai įvertina juos. O žodžiai niekingi, perduodantys blogas mintis, teisingai užsitarnauja pasmerkimą iš tų pusės, kurių širdys yra kilnios ir taurios. Jeigu mūsų širdys ir mintys yra geros ir teisingos, tai ir mūsų žodžiai bus geri ir teisingi, o jeigu mūsų širdys ir mintys yra blogos ir neteisingos, tai ir mūsų žodžiai bus blogi ir neteisingi – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Mt. 12:22-37; Ps. 10:7,8; 12:3,4; 34:13; 41:5- 9; 50:23; 52:2-4; 64:2-5; 77:12; 102:8; 119:13,27,46,54,172; 145:5- 7,11,12; 140:3,11; Pat. 10:11,19-21,31,32; 12:5,6,13,17-19; 15:1,4,28; 18:8,21,23; 26:20-23,28; Mt. 5:22,37; Ef. 4:25; Jok. 1:26; 3:5-10.
Giesmės: 116, 44, 70, 130, 136, 260, 272 / 188a, 433, 317.
Poems of Dawn, 282; Wiersze brzasku, 269: Ir stojo tyla.
Tower Reading: Z’14,166; (R 5470).
Klausimai: Kokius gerus ar blogus žodžius kalbėjau šią savaitę? Kaip? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės juos pasakius?
