Raginkite vieni kitus kasdien – kol dar sakoma „šiandien“, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta – Hbr. 3:13.
Jeigu mes aiškiai suprantame, kad mus, iš dalies, apima dvasinis letargas, nepastebimai atbukindamas mūsų dvasinius jausmus ir mąstymą, o Tiesa tam tikrame laipsnyje nebetenka savo atgaivinančios galios mumyse, tai pirmoji mūsų pareiga turėtų būti atsiduoti maldai ir bendravimui su Dievu ir su Jo Žodžiu, kad to Žodžio pašvenčianti ir apvalanti galia pradėtų veikti. Nes Karalystės dalyviais su Kristumi tampame tik tada, jeigu pasitikėjimą, kurį turėjome pradžioje, išlaikome tvirtą iki galo (Hbr. 3:14) – Z’03, 54 (R 3149).
* * *
Nuodėmė, turėdama daug įvairių priėjimo kelių, yra labai apgaulinga, o jos tik išoriškai atrodančios teisingos pastangos toms širdims, kurios lengvai pasiduoda nuodėmei, be abejo atlieka užkietinantį poveikį. Todėl Kristaus mokiniai per visą Evangelijos Amžių turi privilegiją kasdien priminti ir raginti vienas kitą, kad tokiu būdu galėtų išlikti be dėmės. Tuo labiau, ši pareiga ir privilegija gula ir ant mūsų šiandien, nes pastebime, kad greitai artinasi ta diena! – P’32, 30.
Paralelinės citatos: Apd. 13:15; 20:2; Rom. 12:8; 2 Kor. 9:5; 1 Tim. 6:2; Tit. 2:15; Hbr. 12:3,4; 13:22; Įst. 29:18; Ps. 9:15,16; Pat. 5:22; Iz. 57:20,21; Mk. 7:21-23; Gal. 6:7,8; 1 Pet. 4:3.
Giesmės: 145, 198, 34, 114, 196, 4, 130 / 379, 407, 415.
Poems of Dawn, 107; Wiersze brzasku, 97: Panaudok mane, Viešpatie!
Tower Reading: Z’03,53; (R 3149).
Klausimai: Ar šią savaitę stengiausi raginti brolius dalyvauti geroje tikėjimo kovoje? Kodėl? Kaip? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
KOVO 4Kas tik tyra, kas tik mylima, kas tik žavinga ... apie tai mąstykite! – Flp. 4:8.
Turime mylėti ir ugdyti tai, kas yra tyra iki tokio laipsnio, kad netyrumas taptų mums nemielas, varginantis ir mes norėtume jį pašalinti iš mūsų atminties. O tai galėsime pasiekti tik tuomet, kai nuolat galvosime apie švarius, tyrus dalykus, stengdamiesi negalvoti apie netyrus dalykus. Turime pripažinti ir pastebėti tikrą skaistumą, tyrumą ir jį vertinti. Jeigu mąstysime apie pačius tyriausius ir švariausius dalykus, tai būtinai turėsime pakilti mintimis protinio mąstymo srityje labai aukštai, o tada, kiek tai leis mūsų galimybės, sugebėsime atskirti ir pamatyti Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tobulo charakterio grožį, o taip pat panašų, malonų ir tyrą charakterį, pasireiškiantį viename ar kitame Jėzaus pasekėjuje, kuris atidžiai seka Jo pėdomis
– Z’03, 9 (R 3129).
* * *
Tyrumas – tai nenuodėmingas tikslas garbinti Dievą; kas tik mylima – tai įvertinimas gero charakterio ir gerų principų; o žodžiai, kas tik žavinga – yra tai, kas yra taikoje su tikrais, teisingais pavyzdžiais. Mąstydami tik apie tokius dalykus, galime apvalyti savo ketinimus ir tikslus, išugdyti nesavanaudišką meilę ir pakelti charakterį į aukštesnį lygį – P’26, 28.
Paralelinės citatos: Ps. 12:6; 19:8; 24:3-5; 119:40; Pat. 15:26; 20:9; Mt. 5:3-12; Jn. 15:9-17; 1 Tim. 1:5; 3:9; 2 Tim. 2:22; Rom. 12:9-21; 1 Kor. 13; 2 Kor. 6:8; Kol. 3:12-17; Hbr. 11:2,39; 1 Jn. 4:7-21; Pat. 22:1; Mok. 7:1.
Giesmės: 1, 4, 95, 196, 198, 201, 267 / 15, 475, 370.
Poems of Dawn, 286; Wiersze brzasku, 281: Beribė Dievo meilė.
Tower Reading: Z’11,165; (R 4826).
Klausimai: Ar šią savaitę mąsčiau apie skaisčius, švarius, mylimus ir garbingus dalykus, ar apie jiems priešingus? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
