Nes aš išmokau būti patenkintas, kokioje tik būklėje esu. Moku ir nepritekęs, moku ir pertekęs gyventi – Flp. 4:11,12.
Jeigu sakome, kad mūsų gyvenimo išbandymai yra labai įvairūs, galime padaryti išvadą, jog Viešpats mato, kad mums yra reikalingos tiek aukštumos kaip ir gilumos pasisekimų ir nepasisekimų, norint mus tinkamai išmokyti ir paruošti vietoms ir pareigoms, kurias Jis mums numatė ateityje. Todėl taip, kaip darė Apaštalas, ir mes mokykimės turėti gausiai ir neleisti, kad žemiškų gėrybių perteklius nukreiptų mus nuo pasišventimo įžadų. Taip pat mokykimės būti ir sunkioje padėtyje (nepritekliuje), netrokšdami nieko daugiau, o vien tik tai, ką Viešpaties išmintis ir apvaizda mums suteiks – būkime patenkintais – Z’03, 10 (R 3129).
* * *
Pasitenkinimas visose aplinkybėse yra garbingu pasiekimu ir idealu, kurio Viešpaties žmonės turėtų pastoviai siekti. Iš tikrųjų nedaug yra tokių, kurie gali pakelti pažeminimą su pasitenkinimu, o dar mažiau yra tokių, kurie gali priimti pasisekimą su pasitenkinimu. Taigi, tik pereidami įvairius išbandymus, pažeminančius ir išaukštinančius, mokomės priimti viską su pasitenkinimu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Ps. 37:7; Pat. 16:8; 17:1,22; 30:8; Pam. 4:6; 5:12; Lk. 3:14; 1 Kor. 7:20, 24; 2 Kor. 6:9,10; 1 Tim. 6:6-12; Hbr. 13:5,6; Ps. 16:6; 37:7,16; Pat. 14:14; 15:13,15,30.
Giesmės: 50, 94, 15, 170, 176, 179, 244 / 13, 1, 87.
Poems of Dawn, 297; Wiersze brzasku, 291: Mūsų Tėvas yra prie šturvalo.
Tower Reading: Z’98,243; (R 2351).
Klausimai: Kokius išbandymus turėjau šią savaitę, susijusius su šiuo tekstu? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
