Jūsų švelnumas tebūna žinomas visiems žmonėms – Flp. 4:5.
Panašu, kad graikų kalbos žodis, čia išverstas kaip „švelnumas”, turi savyje mintį ir reiškia nuosaikumą (švelnumą), nereikalaujant pernelyg energingai savo teisių. Suprantama, jog gailestingumas ir atlaidumas, pakantumas yra dorybės, reikalingos tiems, kurie nori būti Karalystėje kartu su savo Viešpačiu. Turime ištikimai, tiek, kiek tai įmanoma, pildyti ir atlikti tai, ko reikalauja iš mūsų teisingumas. O gailestingumas, taikant visus mūsų teisingumo reikalavimus kitų atžvilgiu, turėtų mums būti kaip taisyklė. Tokiu būdu būsime vaikais mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kadangi Jis yra geras ir gailestingas visų nedėkingųjų atžvilgiu – Z’03, 7 (R 3128).
* * *
Tikroji krikščionybė neiššaukia ir nesukelia fanatizmo. Ji sujungia išmintį, teisingumą, meilę, jėgą, atkreipia dėmesį į kitų teises. Ji yra pilna teisingumo ir meilės kitiems, sėkmingai padeda krikščioniui laikytis šių principų. Todėl vengia kraštutinumų mintyse, žodžiuose ir poelgiuose, o visuose gyvenimo reikaluose laikosi santūrios laikysenos. Taip išugdomas švelnumas, apie kurį kalbama mūsų tekste. Tikroji krikščionybė yra ištikima Dievui ir teisinga žmogui. Ji išsaugo pasišventimo meilę, derindama tai su įvertinimu kitų žmonių teisių, todėl yra švelni ir santūri visų atžvilgiu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Iz. 40:11; 42:3; 2 Kor. 10:1; Mt. 11:29; 23:37; 2 Sam. 22:36; Ps. 18:35; Gal. 5:22; 2 Tim. 2:24-26; Tit. 3:1; Jok. 3:17; Hbr. 2:17,18; 4:15.
Giesmės: 198, 23, 38, 43, 96, 104, 293 / 321, 135, 393.
Poems of Dawn, 62; Wiersze brzasku, 51: Mūsų pažado vaivorykštė.
Tower Reading: Z’13,167; (R 5249).
Klausimai: Ar šią savaitę, buvau švelnus? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 6Kas yra tas vyras, kuris bijo VIEŠPATIES? Jis parodys jam kelią, kurį šis turi pasirinkti – Ps. 25:12.
Ne mums priklauso skirti ir tvarkyti išbandymus ir sunkumus, kurie ant mūsų ateina. Bet mūsų darbas yra besąlygiškai pasišvęsti Viešpačiui ir palikti, tegul Jis nusprendžia, kiek dideli ir kokie turi būti mūsų išbandymai ir vargai, bei kiek didelės mūsų aukos, sekant Jo vadovavimu. Viešpats gali nuspręsti, kad kai kuriems reikia ypatingų išbandymų ir daugiau vargų, nei kitiems. Jis žino, kad kai kuriems tie patys dalykai bus lyg dideli išbandymai ir atrodys kaip didelė auka, kai tuo metu kitiems, kurie labiau myli Viešpatį ir Jo darbą ir turi didesnį uolumą Jo tarnyboje, tie patys dalykai bus tik
„lengvas akimirkos sielvartas – kuris ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę”, taip kalba Apaštalas apie savo asmeninius išbandymus – Z’99, 13 (R 2416).
* * *
Bijoti Viešpaties reiškia garbinti Jį, o žmogus, kuris garbina Dievą, yra Jam paklusnus iš pareigos ir nesavanaudiškos meilės. Tokį žmogų Dievas mokina gyvenimo kelio, vesdamas jo širdį ir protą taip, kad galėtų vengti ir atmestų blogio takus, o mylėtų ir pasirinktų teisingumo takus. Jei mūsų pagarba Dievui yra tikra, tai galime pilnai tikėti, kad Jis padarys mūsų kelią aiškų, o mūsų tikėjimas taps realybe – P’33, 80.
Paralelinės citatos: Įst. 4:10; 10:12,20,21; Joz. 24:14; 1 Sam. 2:30;12:24; 2 Kor. 19:7; Ps. 2:11; 4:4; 25:13,14; 33:8,18; 34:7,9,11; 89:7;103:13; 145:19; Pat. 1:7; Iz. 8:13; Mt. 10:28; Apd. 13:16,26; 2 Kor. 7:1;Hbr. 12:28; Apr. 11:18.
Giesmės: 145, 11, 45, 55, 83, 46, 136 / 1, 37, 380.
Poems of Dawn, 112; Wiersze brzasku, 103: Vesk mane. Tower Reading: Z’97, 255; (R 2208).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos panaudojau? Kokie buvo rezultatai?
