Jūsų švelnumas tebūna žinomas visiems žmonėms – Flp. 4:5.
Panašu, kad graikų kalbos žodis, čia išverstas kaip „švelnumas”, turi savyje mintį ir reiškia nuosaikumą (švelnumą), nereikalaujant pernelyg energingai savo teisių. Suprantama, jog gailestingumas ir atlaidumas, pakantumas yra dorybės, reikalingos tiems, kurie nori būti Karalystėje kartu su savo Viešpačiu. Turime ištikimai, tiek, kiek tai įmanoma, pildyti ir atlikti tai, ko reikalauja iš mūsų teisingumas. O gailestingumas, taikant visus mūsų teisingumo reikalavimus kitų atžvilgiu, turėtų mums būti kaip taisyklė. Tokiu būdu būsime vaikais mūsų Tėvo, kuris yra danguje, kadangi Jis yra geras ir gailestingas visų nedėkingųjų atžvilgiu – Z’03, 7 (R 3128).
* * *
Tikroji krikščionybė neiššaukia ir nesukelia fanatizmo. Ji sujungia išmintį, teisingumą, meilę, jėgą, atkreipia dėmesį į kitų teises. Ji yra pilna teisingumo ir meilės kitiems, sėkmingai padeda krikščioniui laikytis šių principų. Todėl vengia kraštutinumų mintyse, žodžiuose ir poelgiuose, o visuose gyvenimo reikaluose laikosi santūrios laikysenos. Taip išugdomas švelnumas, apie kurį kalbama mūsų tekste. Tikroji krikščionybė yra ištikima Dievui ir teisinga žmogui. Ji išsaugo pasišventimo meilę, derindama tai su įvertinimu kitų žmonių teisių, todėl yra švelni ir santūri visų atžvilgiu – P’30, 30.
Paralelinės citatos: Iz. 40:11; 42:3; 2 Kor. 10:1; Mt. 11:29; 23:37; 2 Sam. 22:36; Ps. 18:35; Gal. 5:22; 2 Tim. 2:24-26; Tit. 3:1; Jok. 3:17; Hbr. 2:17,18; 4:15.
Giesmės: 198, 23, 38, 43, 96, 104, 293 / 321, 135, 393.
Poems of Dawn, 62; Wiersze brzasku, 51: Mūsų pažado vaivorykštė.
Tower Reading: Z’13,167; (R 5249).
Klausimai: Ar šią savaitę, buvau švelnus? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas man tame padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
