Jei kas iš jūsų mano esąs pamaldus ir nepažaboja savo liežuvio … to pamaldumas tuščias – Jok. 1:26.
Liežuvis parodo, kokia yra širdis, nes „ko širdis pilna, tą burna kalba”, todėl nepažabotas liežuvis, kalbantis savanaudiškus, pavydžius, karčius, pagyrūniškus ir šmeižikiškus žodžius, parodo, kad širdis, iš kurios pilnumo tokie žodžiai liejasi, yra nepašvęsta, bedieviška, parodanti didelį Kristaus dvasios trūkumą. Todėl tokios širdies dievotumas, kokį iki tol pasiekė, yra tuščias, be naudos, kadangi ji nėra išgelbėta ir jos tokioje būsenoje negalima išgelbėti. Tačiau tas Gerasis Gydytojas yra parodęs priešnuodžius sielos nuodams – vaistus, kurie, tinkamai vartojami pagal nurodymus, pasaldins apkartusią širdį – Z’99, 215 (R 2517).
* * *
Pažaboti liežuvį, reiškia kontroliuoti jį ir valdyti jį. Kontroliavimas liežuvio, kad nekalbėtų blogų dalykų ir jo valdymas, kad kalbėtų apie gerus dalykus, yra dalis liežuvio pažabojimo. Tas, kuris leidžia savo liežuviui tapti įrankiu savo sugedusio charakterio būdo, nėra žmogumi su tikrai dievobaimingu charakteriu, kurio pagrindinis elementas yra meilė Dievui ir žmogui. Toks liežuvis laužo meilės įstatymą, nes nuskriaudžia visus tuos, kuriuos smerkia. Todėl kontroliuokime mūsų liežuvius, sulaikydami juos nuo blogio ir valdykime juos, kad kalbėtų tinkamus žodžius – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Jok. 3:1-12; Ps. 18:21; 12:3; 34:13; 39:1; 140:3; Pat. 16:27; Mt. 15:18,19; Apd. 5:3; 2 Tim. 2:23-25; Mt. 6:5-9; 23:14- 22,27; Pam. 5:1; Jok. 1:27.
Giesmės: 136, 78, 13, 20, 1, 82, 130 / 379, 15, 295.
Poems of Dawn, 301; Wiersze brzasku, 296: Esi griovėjas ar statytojas?
Tower Reading: Z’14,245; (R 5517).
Klausimai: Kaip šią savaitę panaudojau savo liežuvį? Kas man tame trukdė, kas padėjo? Kas iš to išėjo?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 11Kas neneša savo kryžiaus, mane sekdamas, negali būti mano mokytiniu – Lk. 14:27.
Mūsų Viešpaties kryžiaus nešimas, tai
Tėvo valios pildymas esant nepalankioms sąlygoms. Ją vykdydamas Jis susidūrė su pavydu, neapykanta, pykčiu, kova, persekiojimu ir t. t., nuo tų, kurie laikė save Dievo žmonėmis, bet kuriems mūsų Viešpats, kuris skaitė jų širdis, pasakė, kad jie kilę iš jų tėvo – velnio. Kadangi einame tuo pačiu keliu, kuriuo vaikščiojo mūsų Mokytojas, galime pagrįstai tikėtis, kad mūsų kryžiai bus panašūs į Jo kryžių. Mes turėsime opoziciją, kai vykdysime mūsų Tėvo valią, kuris yra danguje. Turėsime opoziciją, kai tarnausime Jo reikalui ir kuomet šviesime šviesa taip, kaip nurodė mūsų Viešpats ir Vadas – Z’03, 345 (R 3235).
* * *
Kryžius reiškia nepalankius išbandymus, kuriuos turime patirti, kuomet stengiamės savo elgesį taip pavergti, kad jis būtų klusnus Dievo Žodžio taisyklėms. Tik tie, kurie taip elgiasi, yra apibūdinti žodžiais „eina paskui mane”. Didžioji dauguma taip nesielgia net ir įprastose aplinkybėse. Tik nedidelė mažuma taip elgiasi esant tokioms aplinkybėms; tačiau tik labai mažas Jėzaus pasekėjų skaičius taip elgiasi esant bet kokiai situacijai. Kartais jie taip darydami išsekina jėgas iki pat savo ištvermės ribų. Ir jei ne Viešpaties ypatinga pagalba, be abejonės, jie nesugebėtų nešti savo kryžiaus. Viešpaties gausi ir su malonumu teikiama pagalba apsaugo juos ir neleidžia jiems nukristi, išlaiko juos mokinių būsenoje – P’30, 151.
Paralelinės citatos: Mt. 7:13,14; 8:19,20; 10:37-39; 13:45-47; 16:24;Lk. 14:26,28; 18:28-33; Apd. 20:22-24; Rom. 14:1-15:3; 1 Kor. 9:25-27; Gal. 5:16,17,24; 1 Pet. 2:11-16.
Giesmės: 8, 114, 134, 279, 160, 14, 67 / 5, 87, 345.
Poems of Dawn, 170; Wiersze brzasku, 160: Pakeitimas kryžiaus. Tower Reading: Z’14, 90; (R 5425).
Klausimai: Ką šią savaitę dariau su savo kryžiumi ir kaip jį nešiau? Kokios buvo pasekmės?