Nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, jus bandys, norėdamas patirti, ar jūs mylite VIEŠPATĮ, savo Dievą, visa širdim ir visa siela – Įst. 13:3.
Dievo Karalystė numatyta tik tokiems, kurie Viešpaties malone taps panašūs savo širdyse į Viešpatį Jėzų tuo, kad mylės Dievą visa savo širdimi, visa savo siela ir galės pasakyti: „O Dieve, teįvyksta ne mano, bet Tavo valia”. Ne kitokia, bet vien tik tokia pilno atsidavimo Viešpačiui būsena gali padaryti mus tinkamus tai Karalystei; nes jokia kita mūsų būsena neparodo visiško atsidavimo ir pilnos meilės Dievui. Ir neužmirškime, kad visus tuos dangiškus dalykus, kurių „akis neregėjo ir ausis negirdėjo ir kas į žmogaus širdį neatėjo”, Dievas paruošė tiems, kurie Jį myli labiausiai – Z’98, 40 (R 2257).
* * *
Dievas ieško žmonių išmėgintų, išbandytų ištikimybės požiūriu kiekvienoje charakterio dalyje. Todėl Jis nustato įvairias apvaizdas savo žmonių gyvenime taip, kad visi galėtų parodyti savo širdžių laikyseną – ar širdyse yra prisirišę prie Dievo, ar prie savęs, ar prie pasaulio. Palaimintas tas krikščionis, kuris parodo savo prisirišimą prie Dievo! – P’32, 15.
Paralelinės citatos: Pr. 22:1-14; Įst. 8:2,5; 2 Kron. 32:31; Jobo 1:8-22; 2:3-10; Ps. 66:10-13; Dan. 12:10; Zach. 13:9; Mal. 3:2,3; 2 Tes. 1:4,5; Hbr. 12:5-11; Jok. 1:2,3,12; 1 Pet. 1:6,7; 4:12-19; Apr. 2:10.
Giesmės: 13, 3, 38, 56, 57, 93, 179 / 281, 318, 123.
Poems of Dawn, 286; Wiersze brzasku, 274: Palik tai.
Tower Reading: Z’15,341; (R 5799).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau išbandymų? Kokių? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
BALANDŽIO 15Tėve, į Tavo rankas atiduodu [deponuoju] savo dvasią – Lk. 23:46.
Su pilnu pasitikėjimu mūsų brangus Išgelbėtojas kreipėsi į Tėvą ir pilnai tikėdamas pranešė, kad visas gyvenimo ir visas palaimintas ateities viltis patiki Tėvo meilei ir galiai, kad galėtų likti taikoje su Tėvo Žodžiu ir Planu. Panašiai ir mes, kaip mūsų Viešpaties pasekėjai, turime žiūrėti į ateitį su tikėjimu, o mirties valandoje visus savo reikalus patikėti Tam, kuris parodė mums meilę ne vien duodamas Savo Sūnų, kaip mūsų Gelbėtoją, bet taip pat ir visame mūsų gyvenime teikdamas Savo apvaizdą ir rūpestį, duodamas didelius ir brangius pažadus, kurie eina mūsų priešakyje ir duoda mums jėgos, paguodos ir užtikrinimą – Z’99, 128 (R 2473).
* * *
Nors Viešpats prieš Savo mirtį keletą akimirkų pasijautė Dievo apleistas, tai vis dėlto, būtent mirties momente atgavo sąmoningumą, suprato, jog grįžo Dievo malonė, todėl kreipėsi į Jį, kaip į Tėvą. Jėzaus pasitikėjimas Dievo malone buvo toks didelis, kad be abejonių šešėlio Savo būsimo egzistavimo viltis pavedė Tėviškai galiai, turėdamas visišką užtikrinimą, jog Tėvas grąžins Jam gyvybę. Pažodinis vertimas parodo, kad Jis taip pat kitų naudai deponavo (atidavė saugoti) pas Tėvą Savo žmogiškas, žemiškas gyvenimo teises ir Savo teisę į žmogišką, žemišką gyvenimą – P’20, 71.
Paralelinės citatos: 1 Kron. 5:20; 2 Kron. 33:12,13; Jobo 1:20,21; 2:9; Ps. 22:1-21; Ps. 31:5; 89:26; Iz. 53; Mt. 26:39; Jn. 8:11; Apd. 7:59,60; 21:14; 1 Pet. 2:21-24; Flp. 2:8; Hbr. 2:9,14; 12:3,4; 1 Pet. 4:12 -14, 19; 2 Tim. 4:6.
Giesmės: 5, 15, 132, 187, 168, 190, 246 / 346, 392, 188.
Poems of Dawn, 189; Wiersze brzasku, 181: Jis žino.
Tower Reading: Z’15, 38; (R 5621).
Klausimai: Ką šią savaitę man reiškė Kristaus deponuotas nuopelnas? Kaip Jo pasitikėjimas Dievu paveikė mane šią savaitę? Kokią dėl to turėjau palaimą ir kokių turėjo kiti per mane?
