Nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, jus bandys, norėdamas patirti, ar jūs mylite VIEŠPATĮ, savo Dievą, visa širdim ir visa siela – Įst. 13:3.
Dievo Karalystė numatyta tik tokiems, kurie Viešpaties malone taps panašūs savo širdyse į Viešpatį Jėzų tuo, kad mylės Dievą visa savo širdimi, visa savo siela ir galės pasakyti: „O Dieve, teįvyksta ne mano, bet Tavo valia”. Ne kitokia, bet vien tik tokia pilno atsidavimo Viešpačiui būsena gali padaryti mus tinkamus tai Karalystei; nes jokia kita mūsų būsena neparodo visiško atsidavimo ir pilnos meilės Dievui. Ir neužmirškime, kad visus tuos dangiškus dalykus, kurių „akis neregėjo ir ausis negirdėjo ir kas į žmogaus širdį neatėjo”, Dievas paruošė tiems, kurie Jį myli labiausiai – Z’98, 40 (R 2257).
* * *
Dievas ieško žmonių išmėgintų, išbandytų ištikimybės požiūriu kiekvienoje charakterio dalyje. Todėl Jis nustato įvairias apvaizdas savo žmonių gyvenime taip, kad visi galėtų parodyti savo širdžių laikyseną – ar širdyse yra prisirišę prie Dievo, ar prie savęs, ar prie pasaulio. Palaimintas tas krikščionis, kuris parodo savo prisirišimą prie Dievo! – P’32, 15.
Paralelinės citatos: Pr. 22:1-14; Įst. 8:2,5; 2 Kron. 32:31; Jobo 1:8-22; 2:3-10; Ps. 66:10-13; Dan. 12:10; Zach. 13:9; Mal. 3:2,3; 2 Tes. 1:4,5; Hbr. 12:5-11; Jok. 1:2,3,12; 1 Pet. 1:6,7; 4:12-19; Apr. 2:10.
Giesmės: 13, 3, 38, 56, 57, 93, 179 / 281, 318, 123.
Poems of Dawn, 286; Wiersze brzasku, 274: Palik tai.
Tower Reading: Z’15,341; (R 5799).
Klausimai: Ar šią savaitę turėjau išbandymų? Kokių? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 19Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
