Meilė … nemąsto piktai – 1 Kor. 13:5.
Kuris tik apsileidžia ir nesilaiko Viešpaties uždraudimo dėl „piktų įtarinėjimų”, ruošia tinklą, į kurį pats įklius, kad ir kaip „atsargiai” jis elgtųsi kitų reikalų atžvilgiu. Nes širdis, prisotinta abejojimo ir įtarinėjimo savo artimųjų atžvilgiu, yra beveik pasiruošusi nepasitikėti Dievu. Surūgusi ir apkartusi dvasia kovoja su Dievo dvasia, su meilės dvasia. Viena arba kita dvasia nugalės. Pikta dvasia turi būti pašalinta, jei ne, tai ji gali suteršti krikščionį taip, kad jis gali būti „atmestas”. Antra vertus, jeigu naujoji prigimtis, kaip ta „nugalėtoja” įveiks kliūtis, nugalėdama piktus įtarinėjimus, reiškia, kad jau pusė kovos su dabartiniais sunkumais ir priešiškumais bus laimėta – Z’05, 212 (R 3594).
* * *
Meilė, savo pilnoje reikšmėje, yra gera valia, pasireiškianti įvairiu būdu, priklausomai nuo aplinkybių. Jeigu meilės turėtojas tapo nuskriaustas, tai skriaudžiančiajam jis priskiria gerus motyvus, nors ta tema gali ir neturėti tikslių žinių. Tokia dvasia negali turėti įtarinėjimų, ji nepriskirs kito asmens nenaudai blogų motyvų jo pasakytiems žodžiams ir poelgiams – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Mt. 9:3,4,33-35; Pat. 10:12; 24:17; Ps. 119:139; Apd. 11:23; 1 Jn. 3:14; 4:7,8; 2 Jn. 4; 1 Tim. 6:4; 1 Pet. 1:22; 4:8; 3:8; Kol. 3:2-14.
Giesmės: 165, 1, 4, 15, 166, 198, 201 / 23, 374, 373.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’13,195; (R 5265).
Klausimai: Ar šią savaitę būdamas meilės įtakoje įtarinėjau, ar priešingai – neįtarinėjau? Kas tame man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 12Tad jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi – Jn. 8:36.
Tikrieji mokiniai, kurie atkreipia dėmesį į Didžiojo Mokytojo mokinimus ir visuose reikaluose stengiasi būti Jo mokiniais, yra išlaisvinti ne tik nuo prietarų ir tamsumo, bet ir nuo tarnavimo nuodėmei, o vietoj to gauna sugebėjimą teisingai įvertinti savo įgimtus silpnumus ir įgytas ydas, bei sugebėjimą įvertinti Dievo mintis – Tiesą. Todėl jų laisvė yra ta, kuri juos laimina, o ne žaloja, kuri vietoj išdidumo ir pasididžiavimo suteikia nuolankumo. Tai laisvė, kuri išugdo kantrybę vietoje pykčio, skatina didžiadvasiškumą ir palankumą vietoj pasipiktinimo ir savanaudiškumo; tai laisvė, kuri teikia džiaugsmą ir ramybę vietoj nepasitenkinimo ir nemalonios, karčios dvasios. Iš tiesų, vien tik Sūnus gali mus padaryti visiškai laisvus – Z’99, 57 (R 2438).
* * *
Dievo Sūnus yra didysis Išlaisvintojas. Jis išlaisvina labiausiai vertus pasigailėjimo belaisvius iš labiausiai slegiančios nelaisvės (šėtono) ir iš pačių žiauriausių bei negailestingiausių viršininkų ir engėjų (nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo, pasaulietiškumo, mirties ir simbolinio pragaro) rankos. Šiuos išlaisvintuosius Sūnus apdovanoja pačia aukščiausia, garbingiausia laisve, kuri trokšta vykdyti Dievo valią; kuri kyla iš pačių švariausių, geriausių motyvų – iš tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo – ir veda į amžinąjį gyvenimą. Visa tai yra Jo meilės dovana, kuri buvo galima tik Jo ypatingos aukos ir patarnavimo dėka, kas yra užrašyta pasaulio istorijos metraščiuose – P’34, 95.
Paralelinės citatos: Iz. 49:24-26; 61:1-3; 63:4; Lk. 4:18; Jn. 8:31-35; Rom. 7:22,23; 8:2; 2 Kor. 3:17; Gal. 3:28; 5:1; Kol. 3:11; 1 Jn. 1:7-9; Apr.1:5; 5:9.
Giesmės: 246, 54, 15, 132, 194, 255, 95 / 393, 87, 347a.
Poems of Dawn, 98; Wiersze brzasku, 87: Trumpas pokalbis su Jėzumi.
Tower Reading: Z’45, 227; (R 5506).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su mano krikščioniška laisve? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
