Meilė … nemąsto piktai – 1 Kor. 13:5.
Kuris tik apsileidžia ir nesilaiko Viešpaties uždraudimo dėl „piktų įtarinėjimų”, ruošia tinklą, į kurį pats įklius, kad ir kaip „atsargiai” jis elgtųsi kitų reikalų atžvilgiu. Nes širdis, prisotinta abejojimo ir įtarinėjimo savo artimųjų atžvilgiu, yra beveik pasiruošusi nepasitikėti Dievu. Surūgusi ir apkartusi dvasia kovoja su Dievo dvasia, su meilės dvasia. Viena arba kita dvasia nugalės. Pikta dvasia turi būti pašalinta, jei ne, tai ji gali suteršti krikščionį taip, kad jis gali būti „atmestas”. Antra vertus, jeigu naujoji prigimtis, kaip ta „nugalėtoja” įveiks kliūtis, nugalėdama piktus įtarinėjimus, reiškia, kad jau pusė kovos su dabartiniais sunkumais ir priešiškumais bus laimėta – Z’05, 212 (R 3594).
* * *
Meilė, savo pilnoje reikšmėje, yra gera valia, pasireiškianti įvairiu būdu, priklausomai nuo aplinkybių. Jeigu meilės turėtojas tapo nuskriaustas, tai skriaudžiančiajam jis priskiria gerus motyvus, nors ta tema gali ir neturėti tikslių žinių. Tokia dvasia negali turėti įtarinėjimų, ji nepriskirs kito asmens nenaudai blogų motyvų jo pasakytiems žodžiams ir poelgiams – P’30, 14.
Paralelinės citatos: Mt. 9:3,4,33-35; Pat. 10:12; 24:17; Ps. 119:139; Apd. 11:23; 1 Jn. 3:14; 4:7,8; 2 Jn. 4; 1 Tim. 6:4; 1 Pet. 1:22; 4:8; 3:8; Kol. 3:2-14.
Giesmės: 165, 1, 4, 15, 166, 198, 201 / 23, 374, 373.
Poems of Dawn, 139; Wiersze brzasku, 132: Jei tik suprastume.
Tower Reading: Z’13,195; (R 5265).
Klausimai: Ar šią savaitę būdamas meilės įtakoje įtarinėjau, ar priešingai – neįtarinėjau? Kas tame man padėjo, kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
VASARIO 5Nes ta yra Dievo valia [liečianti jus], jūsų šventėjimas – 1 Tes. 4:3.
Kada kreipiamės į Šventąjį Raštą, norėdami įsitikinti, kokia ir kas yra Dievo valia, sužinome, kad didysis darbas, kokio Dievas iš mūsų reikalauja, nėra tai darbas dėl kitų, bet darbas susijęs su mumis pačiais, darbas paimant save į nelaisvę, nugalint save, valdant ir tvardant save. Todėl visa kita – mūsų tarnavimas tikėjimo šeimynai, liudijimas ir darymas gera visiems žmonėms, atliekant per savo krašto ir užsienio misijas ir t. t. – visa tai padeda tam pagrindiniam darbui, atliekamam mumyse. Apaštalas Paulius, pagautas įkvėpimo pasakė, kad nors mes ir skelbtume kitiems Evangeliją iškalbingiausiai, ir nors mes visą savo turtą atiduotumėm vargšams bei neturtingiems pamaitinti, arba taptume kankiniais dėl gerų darbų, bet neturėtume meilės, tos Kristaus ir Tėvo dvasios, išugdytos mumyse, kaip pagrindinės mūsų gyvenimo taisyklės, tai Dievo akyse būtume niekas – Z’99, 4 (R 2411).
* * *
Šventėjimas, pašventimas savęs, reiškia atsiskyrimą nuo savęs ir pasaulio bei atsidavimą Dievo tarnybai. Visiškas pasišventimas išugdys mumyse charakterį, panašų į Dangiškojo Tėvo charakterį. Dievo valia Jo vaikams – tai charakterio ugdymas į Dievo panašumą, kaip labai svarbus darbas. Kiekvienas, kuris pašaukimo ir išrinkimo metu pasiduoda Dievo valiai, galiausiai taps tokiu, kokiu yra Dievas dvasinio egzistavimo lygyje, o tuo metu, kai Kristus bus Tarpininkas, toks atsidavimas bus apdovanotas tobulu žemišku gyvenimu – P’36, 14.
Paralelinės citatos: Kun. 20:7,8; Mich. 6:8; Jn, 17:17; Apd, 20:32; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Ef. 5:10,26,27; 1 Tes. 5:23; 2 Tes. 2:13; Tit. 3:5,6; Hbr. 2:10; 10:10,14; 13:12; 1 Pet. 1:22; Judo 1.
Giesmės: 125, 4, 198, 78, 114, 74, 196 / 452, 468, 342.
Poems of Dawn, 173; Wiersze brzasku, 161: Nusivylimas.
Tower Reading: Z’16,99; (R 5876).
Klausimai: Kokį šią savaitę turėjau išbandymą, kuris skatintų dar labiau pasišvęsti? Kaip elgiausi šiuose išbandymuose? Kokios turėjau naudos iš šių išbandymų?
