Jūs nebepriklausote patys sau. Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo – 1 Kor. 6:19,20.
Ar pradedant naujus metus, gali būti mums svarbesnė pamoka už tą, kad mes „nebepriklausome patys sau”, bet priklausome kažkam kitam; ir todėl mes turime stengtis patikti ne sau, bet patikti Viešpačiui, tarnauti ne sau, bet tarnauti Jam; stengtis tarnauti ne savo valiai, bet priešingai – tarnauti Jo valiai? Tai reiškia šventumą pačioje tikriausioje ir plačiausioje to žodžio reikšmėje – ne vien atsiskyrimą nuo nuodėmės ir atėjimą prie teisingumo, bet taip pat atsiskyrimą nuo savęs (ir pasaulio) bei priėmimą Dievo valios Kristuje – Z’97, 35 (R 2097).
* * *
Dievo žmonės yra Jo žmonėmis ne vien dėka jų sukūrimo ir pašventinimo, bet taip pat ir dėl atpirkimo galios. Todėl yra pagrįsta ir tinkama, kad visu tuo, ką jie turi ir kuo jie yra, turi atnešti garbę Dievui, savo Šeimininkui ir Kūrėjui. Dievo žmonės turi tai atlikti iš visų savo jėgų tikėjime, viltyje, meilėje ir paklusnume, kadangi mažiau nei tai, būtų negarbinga ir netinkama – P’29, 189.
Paralelinės citatos: Mt. 20:28; 1 Tim. 2:5,6; Apd. 20:28; Apr. 5:9; 14:4,5; 2 Kor. 5:14,15; Tit. 2:14; 1 Kor. 7:23; 10:31; Gal. 3:13; Hbr. 9:12; 1 Pet. 1:18; 2:9; Mt. 5:16; Jn. 15:8; Flp. 1:9-11.
Giesmės: 191, 5, 15, 132, 178, 187, 215 / 415, 452, 370.
Poems of Dawn, 279; Wiersze brzasku, 263: Kiti metai – Tau.
Tower Reading: Z’10,199; (R 4632).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
