Jūs nebepriklausote patys sau. Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo – 1 Kor. 6:19,20.
Ar pradedant naujus metus, gali būti mums svarbesnė pamoka už tą, kad mes „nebepriklausome patys sau”, bet priklausome kažkam kitam; ir todėl mes turime stengtis patikti ne sau, bet patikti Viešpačiui, tarnauti ne sau, bet tarnauti Jam; stengtis tarnauti ne savo valiai, bet priešingai – tarnauti Jo valiai? Tai reiškia šventumą pačioje tikriausioje ir plačiausioje to žodžio reikšmėje – ne vien atsiskyrimą nuo nuodėmės ir atėjimą prie teisingumo, bet taip pat atsiskyrimą nuo savęs (ir pasaulio) bei priėmimą Dievo valios Kristuje – Z’97, 35 (R 2097).
* * *
Dievo žmonės yra Jo žmonėmis ne vien dėka jų sukūrimo ir pašventinimo, bet taip pat ir dėl atpirkimo galios. Todėl yra pagrįsta ir tinkama, kad visu tuo, ką jie turi ir kuo jie yra, turi atnešti garbę Dievui, savo Šeimininkui ir Kūrėjui. Dievo žmonės turi tai atlikti iš visų savo jėgų tikėjime, viltyje, meilėje ir paklusnume, kadangi mažiau nei tai, būtų negarbinga ir netinkama – P’29, 189.
Paralelinės citatos: Mt. 20:28; 1 Tim. 2:5,6; Apd. 20:28; Apr. 5:9; 14:4,5; 2 Kor. 5:14,15; Tit. 2:14; 1 Kor. 7:23; 10:31; Gal. 3:13; Hbr. 9:12; 1 Pet. 1:18; 2:9; Mt. 5:16; Jn. 15:8; Flp. 1:9-11.
Giesmės: 191, 5, 15, 132, 178, 187, 215 / 415, 452, 370.
Poems of Dawn, 279; Wiersze brzasku, 263: Kiti metai – Tau.
Tower Reading: Z’10,199; (R 4632).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LIEPOS 30Sugaukite mums lapes, mažąsias laputes, darančias žalą vynuogynams – Gg. 2:15.
Daugelis elgiasi nerūpestingai žiūrėdami į savo nedidelius nukrypimus nuo savo pasišventimo įžadų ir sako: „Kam toks atsargumas ir visai kitoks gyvenimas, nei pasaulio?” O! tame yra didelė nauda, nes pergalė mažuose dalykuose paruošia didesniems dalykams ir padeda juos pasiekti. Ir atvirkščiai, pasidavimas kūno valiai mažuose dalykuose, reiškia tam tikrą pralaimėjimą visoje kovoje. Mes, kurie tapome Jėzaus Kristaus pasekėjais, žinome, kad būsime bandomi (jeigu mūsų išbandymas dar neprasidėjo) ir turime žinoti, jog tik tada, kai išsižadėsime savęs mažuose gyvenimo reikaluose, kai marinsime prigimtus kūno norus, susijusius su valgiu, apranga, elgesio būdu ir t. t., tapsime dvasiškai stiprūs ir tada sugebėsime „nugalėti” – Z’99, 172. (R 2494).
* * *
Mūsų ydos, didelės ir mažos, kenkia mūsų dvasiniam brendimui. Ši mintis turėtų mus skatinti nepaliaujamai kovai su tomis ydomis, tačiau neturime vargti veltui, bet kovoti sumaniomis pastangomis. Galime nugalėti jas atitraukdami nuo jų savo jausmus, jausdami pasibjaurėjimą šiomis ydomis, vengdami jų ir pasipriešindami joms. Pasipriešindami joms, turime jas atakuoti ir atremti jų atakas. Atakuojame jas pakeisdami į priešingas joms malones, ribojame jas kitomis malonėmis, tačiau ne priešingomis. Atremiame šių ydų įtaką, nukreipdami nuo jų savo dėmesį ir padarydami savo širdis ir protus neprieinamus joms; žinoma, visa tai Viešpaties Dvasios dėka – P’36, 95.
Paralelinės citatos: 2 Kron. 12:14; Pat. 4:23; Pam. 5:6; Iz. 1:18; 44:20; Jer. 17:9; Ezek. 20:16; Mt. 12:31, 33-35; 15:2-20; 1 Kor. 5:6; Ef. 2:1-5; Hbr. 3:13; 12:15; Jok. 1:14,15; 2:10,11; 4:1-3,17; 2 Pet. 1:4; 1 Jn. 3:4-15; 5:17.
Giesmės: 78, 272, 130, 136, 1, 145, 183 / 203, 353, 417.
Poems of Dawn, 169; Wiersze brzasku, 158: Laikas trumpas. Tower Reading: Z’16, 118; (R 5886).
Klausimai: Ką aš šią savaitę dariau su savo ydomis? Kaip? Kodėl? Kas man padėjo, kas trukdė? Kokie buvo rezultatai?
