Mus pamokyk taip skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį! – Ps. 90:12.
Krikščionis skaičiuodamas savo dienas, nedaro tai su liūdesiu ir susikrimtimu, bet su blaivumu. Jis skaičiuoja savo praeinančias dienas kaip duodančias daug palaimų, daug privilegijų, daug galimybių skelbti „dorybes To, kuris pašaukė mus iš tamsybių į savo nuostabią Šviesą”, kaip duodančias daug galimybių ir privilegijų padėti kitiems jų piligriminėje kelionėje, o savyje ugdyti charakterį vis labiau patinkantį Dievui, kad kaskart vis labiau būtume panašūs į brangųjį Dievo Sūnų – Z’01, 333 (R2895).
* * *
Restitucinė klasė, patirdama teisingumo įtaką, melsis ir prašys galimybės ištirti savo gyvenimą, buvusį blogio periode, kuriame patyrė blogį, o tai padės jai išmokti neapkęsti nuodėmės ir mylėti teisingumą – padės išmokti Viešpaties baimės, kaip išminties pradžios. Į šią maldą Viešpats atsakys tokiu būdu, kuris taps žmonijai amžinu gėriu tiesoje ir teisingume – P’26, 189.
Paralelinės citatos: Jobo 12:12,3,7-13,16,17,22; 28:12-28; 32:9; Ps. 107:43; 111:10; Pat. 1:5,7,20-2:20; 3:13-26,34,35; 4:4- 22; 8:1-9; 16:16,20-24; 1 Kor. 1:24,30; Jok. 1:5.
Giesmės: 74, 296, 136, 79, 22, 44, 49 / 257, 1, 381.
Poems of Dawn, 137; Wiersze brzasku, 130: Jeigu mums liktų tik viena diena.
Tower Reading: Z’15,151; (R 5688).
Klausimai: Kokie išbandymai šią savaitę ypač man davė išminties? Kaip šiuose išbandymuose elgiausi? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
SPALIO 18Kas išlepęs ir vangus savo darbe, tas brolis eikvojančio, ką yra uždirbęs – Pat. 18:9.
Negalime ramiai žiūrėti į bet kurio iš Viešpačiui pasišventusių žmonių eikvojimą ir švaistymą nejausdami užuojautos, kad nors jis ir padarė didelę pažangą Viešpaties minčių supratime kitais požiūriais, tačiau šioje srityje ir toliau parodo didelį trūkumą, apsileidimą. Įvertinimas dovanos ir pagarba Davėjui reiškia rūpestingumą ir atsakingumą už visas šias dovanas, kurias gauname iš mūsų Dangiškojo Tėvo – kaip laikinuose, taip ir dvasiniuose dalykuose. Remiantis mūsų Viešpaties palyginimais, sužinome, kad Jis mūsų meilę ir uolumą matuoja atsižvelgdamas į tai, kaip mes panaudojame mums duotus talentus arba piktnaudžiaujame jais, kaip panaudojame galimybes ir dabar suteiktas laikinas ir dvasines palaimas – Z’04, 77 (R 3332).
* * *
Tingaus žmogaus dvasia, tai švaistymo, eikvojimo dvasia. Jis švaisto savo laiką, kuris yra brangus ir negrįžtamai prarandamas. Švaisto savo talentus, kuriuos galima buvo tobulinti. Praranda tarnystės galimybes, kurias gauna kiti. Švaisto savo energiją, kuri rūdija nuo neveiklumo. Praranda savo gerą vardą, kurio gali niekada nebeatgauti. Praranda draugus, kurie jį apleidžia. Praranda savo turtą, kuris yra iš jo paimamas. Gadina savo charakterį, kuris jį pažemina. Praranda savo gyvybę, kuri iš jo yra paimama. Praranda amžinybę, kurios jis netenka. Todėl tinginystė tegul būna toli nuo visų Viešpaties šventųjų – P’34, 143.
Paralelinės citatos: Pat. 6:6-11; 10:4,5,26; 12:11,24,27; 13:4; 15:19; 19:15,24; 20:4,13; 21:5,25; 22:29; 23:21; 24:30-34; 26:13-16; 27:23-27; 30:25-28; 31:13-27; Pam. 10:18; Iz. 56:10; Mt. 25:26,27; Rom. 12:11; Ef. 4:28; 1 Tes. 4:11,12; 2 Tes. 3:10-12; Hbr. 6:12; 1 Tim. 5:8.
Giesmės: 20, 25, 32, 78, 201, 224, 225 / 417, 13, 318.
Poems of Dawn, 161; Wiersze brzasku, 150: Puodelis šalto vandens. Tower Reading: Z’05, 43; (R 3502).
Klausimai: Kiek šis tekstas padėjo man šią savaitę? Kaip aš reagavau į išsakytas šio teksto mintis? Kokios buvo pasekmės?