Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai – Mt. 6:16.
Pasninkas yra ypač reikalingas ir patartinas Viešpaties žmonėms tada, kai kartais pajaučia dvasiškumo trūkumą ir yra išstatyti rūsčioms pagundoms, kylančioms iš pasaulio, kūno ir velnio pusės, kadangi susilpnindami kūno fizinę jėgą ir energingumą pasninku, pilnakraujai, karšti ir impulsyvūs žmonės gali padėti sau savikontrolės srityje. Tikime, kad daugeliui krikščionių galėtų padėti pavieniai pasninkai – kai kada laikina labai paprasta dieta, arba visiškas susilaikymas nuo valgio. Bet pasninkavimas, kad kiti matytų, norėjimas išsiskirti tarp žmonių, arba manyti, jog tai yra parodymas dievobaimingumo, būtų iš tikrųjų kenksmingas galvojimas ir nuvestų iki dvasinio pasididžiavimo ir veidmainystės, o tuo pačiu šie blogi bruožai persvertų naudą, kurią galėtų duoti pasninkavimas, tai yra, savęs apribojimas – Z’98, 45 (R 2260).
* * *
Tie, kurie vargina save norėdami parodyti kitiems, jog yra religingi, yra tokie pat blogi kaip ir tie, kurie meldžiasi ir duoda išmaldą norėdami, kad būtų matomi žmonių. Krikščionio pasninku yra savęs išsižadėjimas, pasiaukojimas, kurį turime praktikuoti su dėkingumu ir džiaugsmingu įvertinimu, kaip trokštamą galimybę garbinti Viešpatį. O kuo daugiau savęs išsižadėjimo, pasiaukojimo krikščionis gali parodyti tokioje dvasioje, tuo bus malonesni tikėjimo, vilties, meilės ir paklusnumo kvepalai, kylantys iš jų, meldžiantis Dievui – P’32, 198.
Paralelinės citatos: Iz. 58:5; Įst. 12:18; 1 Sam. 2:1; 1 Kron. 16:27; Ezr. 6:22; Neh. 8:10,12; 12:43; Ps. 4:7; 5:11; 16:5-11; 30:11; 68:3; 89:15,16; 97:11,12; 126:5,6; Lk. 6:22,23; Jn. 15:11; 16:20,22,24,33; Apd. 16:25,34; 2 Kor. 6:10; 7:4; 8:2; 12:10; Hbr. 10:34; Jok. 1:2; 1 Pet. 4:13.
Giesmės: 248, 41, 151, 179, 204, 247, 310 / 175, 132, 450.
Poems of Dawn, 42; Wiersze brzasku, 33: Drąsos, skubėkite į priekį!
Tower Reading: Z’11,222; (R 4858).
Klausimai: Ar šią savaitę džiaugiausi, ar liūdėjau praktikuodamas savęs išsižadėjimą ir pasiaukojimą? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
