Nes uolumas Tavo namams sugraužė mane – Ps. 69:9.
Šalti, turintys išskaičiavimų, taupūs žmonės gali turėti kai kurių teigiamų bruožų, tačiau tie, kurie kartą jau patyrė Viešpaties malonę, negali būti nei šalti, nei drungni. Kartą uždegta meilė turi atvesti juos iki deginančio uolumo. Taip buvo su mūsų Viešpačiu Jėzumi, ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Tėvas mylėjo Jį. Tegul visi, kurie trokšta patikti Viešpačiui, būna pripildyti ta pačia uolumo dvasia teisingumui ir tiesai, o tas uolumas sudegins juos kaip tas aukas ant Viešpaties aukuro. Taip darydami jie labiausiai patiks Dievui ir bus Jam priimtini per Jėzų, mūsų Viešpatį – Z’98, 112 (R 2288).
* * *
Uolumas tai energingas atsidavimas tam tikram reikalui ir džiaugsmingas aktyvumas jo labui. Tinkamai išvystytą uolumą Dievo vaikuose gauname sujungę tam tikrą skaičių charakterio bruožų, tarp kurių ypatingai išsiskiria: tikėjimas, viltis, meilė, aktyvumas, entuziazmas ir paklusnumas. Dievo vaikų uolumas yra nukreiptas į Dievo plano įgyvendinimą ir veikia įvairiai asmenų ir principų atžvilgiu, priklausomai nuo jų laikysenos ir požiūrio į Dievo Planą. Taigi, uolumas žiūri palankiai į vienas elgesio normas ir vienus asmenis ir žiūri nepalankiai į kitas elgesio normas ir kitus asmenis. Uolumas Dievo namams – yra uolumas Viešpaties namų naudai, ir uolumas, kuris būdingas Viešpaties namams, reiškia energingą atsidavimą Bažnyčiai ir veiklą jos naudai, sutinkamai su Dievo Žodžiu. Kaip buvo su Jėzumi, taip yra ir su mumis, nes toks uolumas, tai savęs aukojimas, kuris sudegina mus ir viską: ką turime, kuo norime būti ir viską, ką tikimės turėti kaip žemiški žmonės – P’34, 160.
Paralelinės citatos: Joz. 24:15,16; 1 Kron. 29:17; 2 Kron. 15:15; Ezr. 7:23; Ps. 119:139; Pam. 9:10; Iz. 62:6,7; Mt. 5:13-16; Jn. 9:4; Rom. 12:11;1 Kor. 13:3; 15:58; 2 Kor. 4:8-10,13,16-18; Gal. 4:18; 6:9; Tit. 2:14; 2 Pet. 3:14; Judo 3; Apr. 3:19.
Giesmės: 8, 95, 134, 192, 259, 44, 78 / 58, 345, 109
Poems of Dawn, 164; Wiersze brzasku, 153: Mano širdies troškimas. Tower Reading: Z’13, 168; (R 5250).
Klausimai: Ar šią savaitę buvau uolus dėl Viešpaties? Kur? Kokiu būdu? Kodėl? Kas man padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 21Laikykite tai vien tik džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius išmėginimus – Jok. 1:2.
Be abejonės, visi dažnai norėtume, kad įvairūs išbandymai baigtųsi ir kad būtume priimti į nugalėtojų būrį, tačiau kantrybė, tikėjimas ir pasitikėjimas turi atlikti apvalymo darbą mūsų širdyse ir taip padaryti mus subrendusiais, noriais ir paklusniais Viešpačiui. Tegul šis geras darbas ir toliau vyksta mumyse. Džiaukimės, jei mūsų išbandymai atnešė mums daug naudingų ir reikalingų pamokų – sustiprino mūsų charakterį, sutvirtino mus Tiesoje ir teisingume, supažindino mus su mūsų silpnybėmis ir įspėjo mus, kad pasistengtume apsisaugoti nuo šių silpnybių. Net ir tie konfliktai, kuriuose tik dalinai nugalėjome, galėjo būti mūsų gėriui. Net ir tokiuose atsitikimuose, kur patyrėme visišką nesėkmę, rezultatas galėjo būti charakterio sustiprinimas, nutarimo, ryžto išsikristalizavimas didesniam uolumui atėjus pakartotiniam išbandymui, ir padidėjęs širdies nuolankumas parodomas Viešpačiui maldoje – Z’02, 133 (R 3000).
* * *
Čia paminėti išmėginimai, tai Krikščionio išbandymai, susiję su praradimais, nusivylimais, vėlavimais, apribojimais, atidėjimais, ydomis, trūkumais, silpnumais, klaidomis, nesėkmėmis, bausmėmis, sunkumais, poreikiais, didžiulėmis nelaimėmis, nesusipratimais, nesantaika, pasidalijimais, iškraipymais, opozicija, ligomis, skausmais, liūdesiu, pavojais ir persekiojimais. Natūrali tokių išbandymų tendencija yra mus nuliūdinti, prislėgti, tačiau turėtume jais džiaugtis kaip Dievo palankumo, malonės įrodymu ir galimybe tobulėti. Tokių išbandymų metu neįmanoma, sunku yra džiaugtis, o ypatingai jų pradžioje. Geriausiu atveju, galime pripažinti šiuos išbandymus kaip džiaugsmingus, tai reiškia, laikyti juos džiaugsmingais, nors iš tikrųjų jie nėra tokiais. Laikui bėgant, toks pripažinimas taps mūsų įpročiu, o šis įprotis palaipsniui padės mums džiaugtis ir girtis, jei ne dėl išmėginimų, tai vis dėlto jų metu. Aleliuja! – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Iš. 34:12; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 2:10-12; 14:27; 19:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 13:22; Rom. 5:3-5; 8:35-39; 12:21; 1 Kor. 10:13,14; 2 Kor. 7:4; Ef. 6:11-17; Hbr. 2:18; 4:15.
Giesmės: 78, 56, 57, 91, 119, 137, 266 / 188a, 474, 75.
Poems of Dawn, 294; Wiersze brzasku, 287: Dvi varlės. Tower Reading: Z’14, 149; (R 5459).
Klausimai: Kokius turėjau išmėginimus šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
