Ji padarė, ką galėjo – Mk. 14:8.
Mes neturime privilegijos asmeniškai bendrauti su mūsų brangiu Atpirkėju, bet turime privilegiją išlieti ant Viešpaties brolių malonius meilės, užuojautos, džiaugsmo ir ramybės kvepalus. Ir kuo dagiau tai mums kainuos savęs išsižadėjime, tuo brangesni jie bus Vyresniojo Brolio akyse, kuris pasakė, kad ką darome, arba ko nepadarome Jo broliams, tai tas pats ką darome, arba ko nepadarome Jam. Mūsų alebastriniais indais yra mūsų širdys, kurios turėtų būti pripildytos brangiausių ir labiausiai kvepiančių kvepalų, gerų palinkėjimų, mandagumo, malonumo ir meilės visiems, o ypatingai mūsų Viešpačiui Jėzui ir Jo visiems mokiniams, ant kurių dabar mes turime progos išlieti malonius meilės ir atsidavimo kvepalus Viešpaties vardu, kadangi priklausome Jam – Z’99, 78; 00, 378 (R 2447, 2743).
* * *
Jėzus teigiamai įvertino Marijos gerą poelgį atliktą Jam, ne todėl, jog nežinojo jos žmogiškų silpnumų. Tačiau, neatsižvelgdamas į tą žinojimą, Jis turėjo tokį kilnų ir taurų charakterį, kad galėjo pastebėti jos intenciją ir sumanymą. Tai buvo priežastis, kodėl Mariją Jėzus palankiai įvertino, kadangi žinojo, kad ji norėjo Jam paaukoti tai ką turėjo geriausio ir tai padarė geriausiai kaip galėjo. Todėl jos atminimui su malonumu ją pagyrė. Be abejonės, Jis norėjo, kad šis pagyrimas taptų pamoka ir paraginimas mums, kad išmoktume teigiamai įvertinti gerus ir malonius kitų poelgius ir būtume paraginti daryti gera. Jeigu turėdami pačius geriausius ketinimus, ir geriausiai kaip sugebame, sudaušime mūsų alebastrinius indus ir išliesime ką turime geriausio ant Viešpačiui pasišventusių asmenų, Jis įvertins mūsų poelgį ir prisimins jį kaip atlikimą to, ką galėjome. Daugiau Dievas iš mūsų nereikalauja, bet neturėtume duoti ir mažiau – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Ezek. 9:11; Mt. 25:14-17; Lk. 21:1-4; Rom. 12:3-8; Ef. 4:7; 6:8; 1 Tim. 6:20; 1 Kor. 3:8,12-15; 16:2; 2 Kor. 8:11-24; Apr. 2:23.
Giesmės: 200, 8, 14, 177, 224, 259, 114 / 452, 262, 101.
Poems of Dawn, 220; Wiersze brzasku, 211: Ji padarė tai, ką galėjo. Tower Reading: Z’05, 103; (R 3534).
Klausimai: Ką šią savaitę padariau dėl Viešpaties? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 21Laikykite tai vien tik džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius išmėginimus – Jok. 1:2.
Be abejonės, visi dažnai norėtume, kad įvairūs išbandymai baigtųsi ir kad būtume priimti į nugalėtojų būrį, tačiau kantrybė, tikėjimas ir pasitikėjimas turi atlikti apvalymo darbą mūsų širdyse ir taip padaryti mus subrendusiais, noriais ir paklusniais Viešpačiui. Tegul šis geras darbas ir toliau vyksta mumyse. Džiaukimės, jei mūsų išbandymai atnešė mums daug naudingų ir reikalingų pamokų – sustiprino mūsų charakterį, sutvirtino mus Tiesoje ir teisingume, supažindino mus su mūsų silpnybėmis ir įspėjo mus, kad pasistengtume apsisaugoti nuo šių silpnybių. Net ir tie konfliktai, kuriuose tik dalinai nugalėjome, galėjo būti mūsų gėriui. Net ir tokiuose atsitikimuose, kur patyrėme visišką nesėkmę, rezultatas galėjo būti charakterio sustiprinimas, nutarimo, ryžto išsikristalizavimas didesniam uolumui atėjus pakartotiniam išbandymui, ir padidėjęs širdies nuolankumas parodomas Viešpačiui maldoje – Z’02, 133 (R 3000).
* * *
Čia paminėti išmėginimai, tai Krikščionio išbandymai, susiję su praradimais, nusivylimais, vėlavimais, apribojimais, atidėjimais, ydomis, trūkumais, silpnumais, klaidomis, nesėkmėmis, bausmėmis, sunkumais, poreikiais, didžiulėmis nelaimėmis, nesusipratimais, nesantaika, pasidalijimais, iškraipymais, opozicija, ligomis, skausmais, liūdesiu, pavojais ir persekiojimais. Natūrali tokių išbandymų tendencija yra mus nuliūdinti, prislėgti, tačiau turėtume jais džiaugtis kaip Dievo palankumo, malonės įrodymu ir galimybe tobulėti. Tokių išbandymų metu neįmanoma, sunku yra džiaugtis, o ypatingai jų pradžioje. Geriausiu atveju, galime pripažinti šiuos išbandymus kaip džiaugsmingus, tai reiškia, laikyti juos džiaugsmingais, nors iš tikrųjų jie nėra tokiais. Laikui bėgant, toks pripažinimas taps mūsų įpročiu, o šis įprotis palaipsniui padės mums džiaugtis ir girtis, jei ne dėl išmėginimų, tai vis dėlto jų metu. Aleliuja! – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Iš. 34:12; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 2:10-12; 14:27; 19:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 13:22; Rom. 5:3-5; 8:35-39; 12:21; 1 Kor. 10:13,14; 2 Kor. 7:4; Ef. 6:11-17; Hbr. 2:18; 4:15.
Giesmės: 78, 56, 57, 91, 119, 137, 266 / 188a, 474, 75.
Poems of Dawn, 294; Wiersze brzasku, 287: Dvi varlės. Tower Reading: Z’14, 149; (R 5459).
Klausimai: Kokius turėjau išmėginimus šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
