Nebūk netikintis, bet tikintis – Jn. 20:27.
Jokiu kitu būdu negalime priartėti prie Viešpaties, bet tik tada, kai ugdome tikėjimą ir pasitikėjimą Juo, Jo gerumu, Jo galia, Jo išmintimi ir Jo meile. Tikėjimas yra dorybė, kurią reikia tobulinti, ugdyti. Tie patys Apaštalai, kurie šaukė iš baimės, kai kilo audra Galilėjos jūroje, palaipsniui kaskart vis labiau augo tikėjime, kol, kaip liudija raštai, sugebėjo pasitikėti Viešpačiu ir tikėjo Juo net ir tuomet, kai Jo nebuvo, net tuomet, kai negalėjo Jo suprasti. Tai turėtų būti pamoka ir mums kasdieniniame gyvenime, ugdant pasitikėjimą Viešpačiu ir galvojant apie mūsų buvusius išgyvenimus, bei visus mokinimus, esančius Jo Žodyje, kad tokiu būdu mūsų tikėjimas Juo įsišaknytų ir turėtų pamatą – Z’04, 89 (R3337).
* * *
Būti netikinčiu reiškia, kad savo protu neįvertiname Dievo ir Kristaus, nepasitikime Jais savo širdimi, Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais; o būti tikinčiu reiškia, kad įvertiname Dievą ir Kristų savo protu ir pasitikime Jais savo širdimi, Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais. Dievas ir Jėzus nenusipelno, kad Jais netikėtume, ir nei vienas Dievo vaikas neturėtų savo netikėjimu įžeisti Jų, kadangi netikėjimas, rodomas darbais, tarytum sako Dievui ir Kristui, kad jais pasitikėti negalime. Priešingai, turime būti labai uolūs Jų atžvilgiu, kad darbais įrodytume, jog be išlygų pasitikime Jais kaip asmenimis, Jų charakteriais, žodžiais ir darbais. Taip darydami, Jiems patiksime – P’36, 165, 166.
Paralelinės citatos: Iš. 4:1; Sk. 20:12; Ps. 78:19, 21, 22, 32; 95:8-11;106:7,24; Iz. 7:9; 53:1-3; Mt. 17:17,19,20; Mk. 6:2-6;9:24; 16:14,16; Lk. 8:12,18; 24:11,21,25,26; Jn. 16;8,9; Rom. 3:3; 10:6,7,14.
Giesmės: 174, 12, 56, 63, 93, 124, 251 / 102, 257, 15.
Poems of Dawn, 83; Wiersze brzasku, 74: Užtikrinimas. Tower Reading: Z’15, 40; (R 5624).
Klausimai: Kokie buvo išbandymai šią savaitę, susiję su šia citata? Kaip juos priėmiau? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 19Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa – Jn. 17:17.
Mūsų Viešpats visada jungia pažangą ir augimą mūsų dvasiniame gyvenime su gauta Tiesa ir paklusnumu jai. Kiekvienas Dievo vaikas turi saugotis tų mokslų, kurie tvirtina, kad yra svarbesni nei Dievo Žodis, ir kad Kristus, ar Šventoji Dvasia, šiems krikščionims kalba nepriklausomai nuo Dievo Žodžio. Tokia jų būsena ugdo dvasinį išdidumą bei pasididžiavimą ir nuveda iki to, kad Šventojo Rašto įspėjimai ir priminimai tampa neveiksmingi, kadangi šie apgauti žmonės galvoja, jog turi didesnį mokytoją, gyvenantį juose. O šėtonas, pasinaudodamas šiomis apgaulėmis, padaro taip, kad šie apgautieji pasiduotų jo valiai – Z’03, 377 (R 3250).
* * *
Savęs pašventimas atskiria mus nuo nuodėmės, klaidos, savanaudiškumo bei pasaulietiškumo ir pašvenčia tarnauti Viešpačiui. Priklausomai nuo tobulėjimo laipsnio, pasišventimas laiko mūsų valią mirusia, aukoja mūsų kūnus Viešpačiui ir daro mūsų charakterius panašius Jo charakteriui. Dievo Žodis mus pašvenčia, pirmiausiai išugdydamas mūsų širdyse pasišventusį tikėjimą ir meilę, kas padeda mums atiduoti save kaip aukas Viešpačiui. Toliau, tęsia šį darbą pradėdamas mumyse ugdyti naują širdį, protą ir valią bei parengdamas mus pasišventimui mirčiai, išlaikydamas mumyse esančią žmogišką valią mirties būsenoje, o Dievo valią gyvą mumyse. Dar vėliau, Dievo Žodis tęsia darbą skatindamas mūsų augimą, apvalymą, sustiprinimą ir charakterio bruožų pusiausvyrą. Tolimesnis procesas, tai mūsų ištobulinimas; ir visas šis darbas Jėzaus tarnavimo dėka – P’35, 117,118.
Paralelinės citatos: Jer. 1:5; Apd. 26:17,18; Rom. 15:16; 1 Kor. 1:2,30; 6:11; Gal. 2:20; 6:14; Ef. 1:3,4; 3:19; 4:7,12-16; 5:25-27; Kol. 2:11; 1 Tes. 4:3,4; 5:23; 2 Tes. 2:13,14; 2 Tim. 2:21; Hbr. 2:11.
Giesmės: 49, 4, 47, 78, 196, 198, 267 / 100, 123, 37.
Poems of Dawn, 120; Wiersze brzasku, 114: Mokytojau, kalbėk man! Tower Reading: Z’13, 292; (R 5319).
Klausimai: Kokią turėjo reikšmę man ši eilutė šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
