Mat kūnas geidžia, kas priešinga Dvasiai, o Dvasia – kas priešinga kūnui, nes tie yra vienas kitam priešingi, kad nedarytumėte, ko norite – Gal. 5:17.
Tai yra didžioji ir pastovi kova. Nors naujoji valia akcentuoja savo teises ir priverčia kūną paklusti naujam protui, tačiau šis mirtinas kūnas, kuris tikrovėje nėra numiręs, pastoviai bendrauja su pasauliu ir priešininku, per kuriuos nuolatos yra pastiprinamas žemiškais rūpesčiais, ambicijomis, metodais, kovomis, konfliktais ir nepaklusnumu naujai valiai. Nerasime nei vieno šventojo, kuris neturėtų šios rūšies išbandymų – vidinių ir išorinių kovų. Šios kovos turi tęstis iki galo, nes priešingu atveju nepasieksime apdovanojimo, dėl kurio kovojame. Nes, nors naujoji širdis, protas ir valia daugelį kartų nugali mirtingą kūną Viešpaties malonės ir jėgos dėka, tačiau šioje kovoje negali būti pertraukos net iki mirties – Z’03, 424 (R 3272).
* * *
Žodį kūnas suprantame kaip žmogišką charakterio būdą, įgimtą ar įsigytą, o žodis dvasia reiškia naują širdį, protą ir valią, neišlavintą arba išlavintą. Net ir tuomet, kai kūnas nebūtų moraliai puolęs, tai vis tiek jis būtų priešiškas dvasiai, kadangi jis yra iš žemės, žemiškas ir todėl trokšta žemiškų dalykų; tačiau dvasia yra iš dangaus, dangiška ir trokšta dangiškų dalykų, kurių galima pasiekti tik paaukojus žemiškus dalykus. Todėl tarp kūno ir dvasios vyksta pastovi kova. Tai trukdo mums tobulai daryti tai, ką norėtume daryti. Ši kova tęsis tol, kol mirs arba kūnas, arba dvasia – P’33, 162.
Paralelinės citatos: Mt. 26:41; Mk. 7:21-23; Rom. 6:12-22; 7:14-25; 8:1-13; 13:11-14; 1 Pet. 2:11; 1 Kor. 2:9; Ef. 5:3-5; Kol. 3:5; Jok. 3:14-16; Gal. 5:16.
Giesmės: 343, 150, 78, 4, 47, 196, 198 / 365, 351, 124.
Poems of Dawn, 199; Wiersze brzasku, 191: Kaip per ugnį. Tower Reading: Z’13, 103; (R 5211).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus atitinkančius šį tekstą? Kaip juos priėmiau? Kas man tame padėjo ar trukdė? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 5Turėdami vyriausią kunigą Dievo namams, ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu – Hbr. 10:21,22.
Atsiminkime, kad Dievas, kuris pradėjo gerą darbą nesikeičia. Ir jeigu mūsų širdis tebėra iki šiol harmonijoje su Juo, o mūsų tikėjimas didžiuoju išpirkimu, sutaikinimu ir toliau yra aiškus ir pastovus, jei mūsų pasišventimas ir toliau yra pilnas ir visiškas, o visuose mūsų reikaluose nesistengiame vykdyti savo valios, bet pildome Jo valią – tada iš tikrųjų galime turėti pilną tikėjimą. Žinodami, kad Dievas nesikeičia ir, kad mes vis dar esame taikoje su Jo pažadais ir patvarkymais, suprantame, kad visa Jo maloninga apvaizda veikia iki šiol mūsų naudai. Tai yra visiškas tikėjimo pilnumas – pilnas pasitikėjimas Viešpačiu – Z’00, 170 (R 2642).
* * *
Būdami Dievo vaikais, turime Kristų kaip mūsų Vyriausiąjį Kunigą. Tai mums garantuoja, kad visos mūsų nežinomos ir daromos nenoromis silpnybės ir ydos yra pridengtos, o viso to dėka galime likti Viešpaties malonėje. Tuo pasiremiant kunigai galėjo priartėti prie auksinės žvakidės ir matyti jos puikią šviesą; prie stalo su padėtinėmis duonomis ir valgyti stiprinantį maistą; prie aukuro, kad galėtų aukoti kvepiančius smilkalus; priartėti prie antros uždangos, kurią jie praėjo mirdami, taip tiesiogiai atsistodami Dievo akivaizdoje su ištikima ir švaria širdimi, pilnai pasitikėdami Viešpačiu ir Jo aprūpinimu. Taigi priartėkime arčiau! – P’36, 165.
Paralelinės citatos: Hbr. 3:1,6; 4:14,16; 7:27; 1 Tim. 3:15; Ps. 51:6; 1 Jn. 3:21; Jn. 1:47; Apd. 8:37; Hbr. 11:1-39; Ps. 118:8,9; 125:1; Pat. 3:5; Iz. 26:3; 30:15; Mk. 9:23,24; Lk. 17:5; Rom. 4:18-21; 15:13; Kol. 1:23; Hbr. 13:5,6; Jok. 1:6; 1 Pet. 1:5,7,9,21; 1 Jn. 5:4.
Giesmės: 137, 99, 110, 120, 174, 197, 293 / 175, 336, 132.
Poems of Dawn, 34; Wiersze brzasku, 22: Jėzus. Tower Reading: Z’14, 88; (R 5424).
Klausimai: Kokia turėjo reikšmę man ši citata? Kaip ją pritaikiau praktiškai? Kokios buvo pasekmės?
