Aš regėjau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio – Apr. 20:4.
Nors šitas nukirtimas ne tiesioginis, bet perkeltinės prasmės, tačiau jis turi gilią reikšmę. Jis reiškia ne tik mūsų valios mirtį, bet ir nukirtimą nuo visų kitų galvų, valdžių ir įstatymo davėjų, ir pripažinimą galva tik Jėzų, kurį Dievas paskyrė Bažnyčios Galva, kuri yra Jo Kūnas, nes Jis yra Galva kiekvieno Bažnyčios nario. Tai reiškia ne vien nukirtimą nuo visų suorganizuotų įstaigų ir valdžių galvų, bet ir nepripažinimą savo galvos ir valios, kad priimame mūsų Viešpaties Jėzaus vadovavimą ir Jo valią. Tai yra ta pati mintis, į kurią Apaštalas atkreipia mūsų dėmesį laiške Romiečiams 6:3, kur jis pareiškia, kad Mažojo Būrelio nariai buvo pakrikštyti į Kristaus Kūną, kaip to Kūno nariai, vadovaujant vienai Galvai – Kristui, per krikštą į Jo mirtį – per pilną valios pašventimą ir visišką savo gyvybės guldymą ištikimai, net iki mirties – Z’00, 285 (R 2699).
* * *
Nukirtimas, apie kurį čia kalbama, negali būti tiesioginis, nes tada Jėzus, Petras, Steponas, Jonas ir Tomas nepatektų į Mažąjį Būrelį, o turime įkvėptą įrodymą, kad jie nugalėjo. Be abejonės, taip galvojant ir daugelis kitų Jo narių nepatektų į Bažnyčią. Taigi, čia turi būti kalbama apie simbolinį nukirtimą, tai yra, atidavimą mūsų žemiškos širdies, proto bei valios ir priėmimą Jėzaus, Jo širdies, proto ir valios, priėmimą Jo kaip mūsų Galvos. Paklūstame tam simboliniam nukirtimui ir būname jame, būdami paklusnūs Tiesai, kuri nurodo į Dievą ir Kristų kaip į tuos, per kuriuos ateina mūsų ir pasaulio išgelbėjimas – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Mt. 13:44-46; Rom. 6:3-11,16,19; 12:1-5; 2 Kor. 8:12; Mt. 7:21-23; Mk. 10:35-39; 12:42,43; Apd. 18:5; Rom. 10:9-11; 1 Jn.1:6; Apr. 6:11.
Giesmės: 322, 134, 8, 259, 208, 191, 299 / 462, 317, 281.
Poems of Dawn, 256; Wiersze brzasku, 239: Atėjus laikui. Tower Reading: Z’01, 227; (R 2844).
Klausimai: Kokią reikšmę turėjo šis tekstas šią savaitę? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 21Laikykite tai vien tik džiaugsmu, mano broliai, kai pakliūvate į įvairius išmėginimus – Jok. 1:2.
Be abejonės, visi dažnai norėtume, kad įvairūs išbandymai baigtųsi ir kad būtume priimti į nugalėtojų būrį, tačiau kantrybė, tikėjimas ir pasitikėjimas turi atlikti apvalymo darbą mūsų širdyse ir taip padaryti mus subrendusiais, noriais ir paklusniais Viešpačiui. Tegul šis geras darbas ir toliau vyksta mumyse. Džiaukimės, jei mūsų išbandymai atnešė mums daug naudingų ir reikalingų pamokų – sustiprino mūsų charakterį, sutvirtino mus Tiesoje ir teisingume, supažindino mus su mūsų silpnybėmis ir įspėjo mus, kad pasistengtume apsisaugoti nuo šių silpnybių. Net ir tie konfliktai, kuriuose tik dalinai nugalėjome, galėjo būti mūsų gėriui. Net ir tokiuose atsitikimuose, kur patyrėme visišką nesėkmę, rezultatas galėjo būti charakterio sustiprinimas, nutarimo, ryžto išsikristalizavimas didesniam uolumui atėjus pakartotiniam išbandymui, ir padidėjęs širdies nuolankumas parodomas Viešpačiui maldoje – Z’02, 133 (R 3000).
* * *
Čia paminėti išmėginimai, tai Krikščionio išbandymai, susiję su praradimais, nusivylimais, vėlavimais, apribojimais, atidėjimais, ydomis, trūkumais, silpnumais, klaidomis, nesėkmėmis, bausmėmis, sunkumais, poreikiais, didžiulėmis nelaimėmis, nesusipratimais, nesantaika, pasidalijimais, iškraipymais, opozicija, ligomis, skausmais, liūdesiu, pavojais ir persekiojimais. Natūrali tokių išbandymų tendencija yra mus nuliūdinti, prislėgti, tačiau turėtume jais džiaugtis kaip Dievo palankumo, malonės įrodymu ir galimybe tobulėti. Tokių išbandymų metu neįmanoma, sunku yra džiaugtis, o ypatingai jų pradžioje. Geriausiu atveju, galime pripažinti šiuos išbandymus kaip džiaugsmingus, tai reiškia, laikyti juos džiaugsmingais, nors iš tikrųjų jie nėra tokiais. Laikui bėgant, toks pripažinimas taps mūsų įpročiu, o šis įprotis palaipsniui padės mums džiaugtis ir girtis, jei ne dėl išmėginimų, tai vis dėlto jų metu. Aleliuja! – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Iš. 34:12; Įst. 13:3; Ps. 119:165; Pat. 2:10-12; 14:27; 19:27; Iz. 33:15,16; Mt. 4:1-11; 13:22; Rom. 5:3-5; 8:35-39; 12:21; 1 Kor. 10:13,14; 2 Kor. 7:4; Ef. 6:11-17; Hbr. 2:18; 4:15.
Giesmės: 78, 56, 57, 91, 119, 137, 266 / 188a, 474, 75.
Poems of Dawn, 294; Wiersze brzasku, 287: Dvi varlės. Tower Reading: Z’14, 149; (R 5459).
Klausimai: Kokius turėjau išmėginimus šią savaitę? Kaip juos priėmiau? Kas trukdė, kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
