Aš regėjau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio – Apr. 20:4.
Nors šitas nukirtimas ne tiesioginis, bet perkeltinės prasmės, tačiau jis turi gilią reikšmę. Jis reiškia ne tik mūsų valios mirtį, bet ir nukirtimą nuo visų kitų galvų, valdžių ir įstatymo davėjų, ir pripažinimą galva tik Jėzų, kurį Dievas paskyrė Bažnyčios Galva, kuri yra Jo Kūnas, nes Jis yra Galva kiekvieno Bažnyčios nario. Tai reiškia ne vien nukirtimą nuo visų suorganizuotų įstaigų ir valdžių galvų, bet ir nepripažinimą savo galvos ir valios, kad priimame mūsų Viešpaties Jėzaus vadovavimą ir Jo valią. Tai yra ta pati mintis, į kurią Apaštalas atkreipia mūsų dėmesį laiške Romiečiams 6:3, kur jis pareiškia, kad Mažojo Būrelio nariai buvo pakrikštyti į Kristaus Kūną, kaip to Kūno nariai, vadovaujant vienai Galvai – Kristui, per krikštą į Jo mirtį – per pilną valios pašventimą ir visišką savo gyvybės guldymą ištikimai, net iki mirties – Z’00, 285 (R 2699).
* * *
Nukirtimas, apie kurį čia kalbama, negali būti tiesioginis, nes tada Jėzus, Petras, Steponas, Jonas ir Tomas nepatektų į Mažąjį Būrelį, o turime įkvėptą įrodymą, kad jie nugalėjo. Be abejonės, taip galvojant ir daugelis kitų Jo narių nepatektų į Bažnyčią. Taigi, čia turi būti kalbama apie simbolinį nukirtimą, tai yra, atidavimą mūsų žemiškos širdies, proto bei valios ir priėmimą Jėzaus, Jo širdies, proto ir valios, priėmimą Jo kaip mūsų Galvos. Paklūstame tam simboliniam nukirtimui ir būname jame, būdami paklusnūs Tiesai, kuri nurodo į Dievą ir Kristų kaip į tuos, per kuriuos ateina mūsų ir pasaulio išgelbėjimas – P’35, 171.
Paralelinės citatos: Mt. 13:44-46; Rom. 6:3-11,16,19; 12:1-5; 2 Kor. 8:12; Mt. 7:21-23; Mk. 10:35-39; 12:42,43; Apd. 18:5; Rom. 10:9-11; 1 Jn.1:6; Apr. 6:11.
Giesmės: 322, 134, 8, 259, 208, 191, 299 / 462, 317, 281.
Poems of Dawn, 256; Wiersze brzasku, 239: Atėjus laikui. Tower Reading: Z’01, 227; (R 2844).
Klausimai: Kokią reikšmę turėjo šis tekstas šią savaitę? Kokios buvo aplinkybės ir pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?
