Nežinote, kokios dvasios esate. Juk Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, bet išgelbėti – Lk. 9:55,56.
Tie žodžiai pritaikomi visiems Viešpaties mokiniams, kurie pastoviai turi stengtis neturėti perdėtai kritiško charakterio būdo, linkusio smerkti ir naikinti kitus žmones, kai tuo tarpu sau trokšta gailestingumo. Taisyklė, kurią Viešpats įvedė, yra ta, kad galime tikėtis iš Jo gailestingumo tik tiek, kiek patys parodome jo kitiems. Polinkis kritikuoti, pasiruošimas apkaltinti ir smerkti kiekvieną, parodo piktą širdies būseną, kurios visi Dievo žmonės turi saugotis. Gailestingumas, gerumas ir meilė yra tokie charakterio elementai, kuriuos Dievas trokšta matyti dvasiniuose Izraelituose. O neturėdami tokių ypatybių, negalime ilgai išlikti Jo vaikais – Z’04, 43 (R 3315).
* * *
Daugelis Viešpaties žmonių, panašiai kaip Jonas ir Jokūbas, kai buvo apšmeižiamas Viešpats ir Jo darbas, nori kviesti Dievą, kad Jis sunaikintų darančius blogį. Jie visai nežinojo, kad tarp tokio jų elgesio ir Evangelijos patarnavimo yra disharmonija, didelis skirtumas. Tiesos tarnai turi atsiminti, kad būdami krikščionys, turi pasišvęsti pasaulio labui, gelbėti pasaulį iš mirties būsenos ir mirimo proceso. Taigi, bet kuriuo atveju, negalime savo pasišventimo tikslo padaryti negaliojančiu, trokšdami atkeršyti savo priešams bet kuria to žodžio prasme – P’32, 150.
Paralelinės citatos: Įst. 32:35; Mt. 1:21; 5:44; 18:11; 20:28; Mk. 10:45; Rom. 12:17,19; 1 Tes. 5:15; 1 Pet. 2:23; 3:9; Lk. 19:10; Jn. 3:15-17; 10:10; 12:47; Rom. 3:21-27; 4:24,25; 5:6-11; 12:19-21; 2 Kor. 5:18-21; Hbr. 10:30.
Giesmės: 167, 5, 15, 28, 132, 168, 246 / 23, 374, 376.
Poems of Dawn, 226; Wiersze brzasku, 215: Pastoriaus dukra. Tower Reading: Z’11, 205; (R 4849).
Klausimai: Ar šią savaitę patyriau Jėzaus pagalbą? Kaip? Kaip tai mane paveikė?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
