Juk Tu esi mano uola ir mano tvirtovė. Tad dėl Savo vardo mane vesk ir man vadovauk – Ps. 31:3.
Po to, kai Dievas jau duos mums tam tikrų pamokų ir išbandymų, o kai kuriuos jų gavome ramybės ir poilsio sąlygomis, Jo elgesio būdas mūsų atžvilgiu gali pasikeisti. Viešpaties apvaizda gali pasikeisti taip, kad dalinai palankios ir nepalankios sąlygos gali pasikeisti į naujas sąlygas ir aplinkybes. Tikrasis dvasinis Izraelitas neturi murmėti ar skųstis ar net sakyti ko jis norėtų, bet turi ieškoti Viešpaties patarimo ir vadovavimo. Ir jeigu jis pastebės Dieviškos apvaizdos vedimą, nors tai būtų dykumos sąlygos, labiau sausringos ir nepageidautinos, nei tos, kuriose jis buvo ankščiau, vis tiek, nieko neklausdamas turi priimti Viešpaties vedimą, ir dar – giedodamas tikėjimo ir pasitikėjimo giesmes – Z’02, 249 (R 3060).
* * *
Dievas, mūsų Uola, yra mūsų Gynėjas, lygiai taip, kaip ta uola, kuri iškilusi aukštai virš šėlstančių bangų ir saugo tą, kuris ieško apsaugos audros metu. Jis kaip mūsų Tvirtovė, ne vien tik saugo mus nuo mūsų priešų antpuolių, bet ir sustiprina mus, kad galėtume atremti jų atakas, puolimus, ir kad galėtume jiems duoti stiprų atkirtį. Jis, kaip mūsų Gynėjas ir Stiprintojas, veda mus Savo Tiesa ir Apvaizda, kad pasiektume charakterį, panašų į Jo. Jis, kaip mūsų Vadas, nukreipia mūsų žingsnius, o kaip mūsų Vadovas, tarp nežinomų mums kelių, rodo mums kelią, vedantį net į Karalystę – P’35, 15.
Paralelinės citatos: Pr. 28:15; 49:24,25; Iš. 6:6,7; 12:13,17,23; 14:29,30; 19:4; 23:20; Sk. 23:23; Įst. 32:4; Jobo 1:10; Ps. 34:15,17, 19,20; 41:1-3; 46:1-7; 91; 121; 125:1-3; 146:7,8; Mt. 10:29-31.
Giesmės: 126, 63, 67, 99, 286, 288, 293 / 373, 124, 251.
Poems of Dawn, 112; Wiersze brzasku, 103: Vesk mane.
Tower Reading: Z’02,248; (R 3060).
Klausimai: Kaip aš šią savaitę atsidaviau Viešpačiui, savo Sustiprintojui ir Vadui? Kodėl? Kokiose aplinkybėse? Kas tam trukdė? Kas padėjo? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
LAPKRIČIO 4Bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį – Flp. 2:7.
Taip, kaip nė vienas žmogus negali tarnauti dviem ponams ir juos abu patenkinti, nei abiejų atžvilgiu elgtis teisingai, kai jų interesai yra priešingi, taip ir mes, negalime patikti Dievui, tarnauti Jam ir teisingumui, ir tuo pačiu metu patikti priešininkui, „šio pasaulio kunigaikščiui”, kuris karaliauja dabartinės dispensacijos metu bei patikti tiems, kurie sutinka su juo. Visi Dievui pasišventę žmonės, kurie nori krauti savo turtus danguje ir būti turtingi Dievuje, turi noriai sutikti su tuo, kad bus nepopuliarūs tarp tų, kurie nėra pasišventę ir kurie, nesvarbu kokį jie turi išpažinimą, iš tikrųjų tarnauja mamonai, savanaudiškumui, dabartiniam gyvenimui, nepašvenčia tų reikalų, kad galėtų pasiekti Karalystę – Z’00, 318 (R 2715).
* * *
Ši eilutė, bei einančios prieš tai ir einančios po jos, kai yra teisingai išverstos, priklauso pačioms stipriausioms eilutėms Biblijoje, parodančioms, kad Jėzus ne tik kad nebuvo Visagalinčiu Dievu Tėvu, bet ir atsisakė Savo prigimties ir pareigų, t. y. tai, ką turėjo prieš ateidamas ant žemės, kad taptų žmogumi; ir todėl, kai gyveno ant žemės, nebuvo Dievu-žmogumi, bet prieš Jo pradėjimą iš Dvasios buvo tik tobulu, nenuodėmingu žmogumi. Pasakymas „bet išsižadėjo visko, priimdamas vergo prigimtį”, teisingai išverstas reiškia, kad atsisakė Savo prigimties, kurią turėjo prieš ateidamas ant žemės ir Savo pareigų su visa jų garbe; o pasakymas „pasidarydamas toks pat, kaip žmonės“ reiškia, jog Jis priėmė žmogišką prigimtį. Tokiu būdu, tapo prigimtimi ir charakteriu tiksliu Tėvo Adomo ekvivalentu, atitikmeniu, o tai leido Jam tapti Išpirka už Adomą ir jo giminę – P’26, 156, 157.
Paralelinės citatos: Jn. 1:14; 2 Kor. 8:9; Hbr. 2:9-18; Rom. 5:18,19; Iz.
42:1; 52:13-15; 53:11; Mt. 20:27,28; Lk. 22:27; Jn. 13:14.
Giesmės: 168, 167, 308, 96, 139,166, 141 / 450, 135, 415.
Poems of Dawn, 27; Wiersze brzasku, 15: Kristus jumyse. Tower Reading: Z’16, 35; (R 5842).
Klausimai: Kaip mane paveikė Kristaus nusižeminimas šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl?
