Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 17Kristus jumyse – šlovės viltis – Kol. 1:27.
Kiekvienas tikrasis Dievo vaikas turi turėti tikrą, individualų krikščionišką charakterį, kuris nebūtų priklausomas savo egzistencija nuo kokio nors kito krikščionio dvasinio gyvenimo. Tas gyvenimo taisykles jis turi paimti iš Tiesos Žodžio, skelbto ir parodyto kitų krikščionių elgesyje, tuomet šios taisyklės duos jam tvirtą charakterį, jo asmeninį dvasinį individualumą. Kiekvieno dvasinis individualumas turi būti toks pastovus ir apibrėžtas, kad jeigu net mūsų mylimas brolis ar sesuo, kurių dvasinis gyvenimas iš pradžių stiprino mūsų dvasinį gyvenimą, ir kurie padėjo mums tobulinti charakterį, atpultų (apie ką Apaštalas sako, kad taip gali atsitikti, Hbr. 6:4-6; Gal. 1:8), tai mes ir toliau turime likti gyvi ir sugebantys priimti Tiesos Dvasią – Z’03, 375 (R 3250).
* * *
„Kristus jumyse”, tai naujas kūrinys, kuris pagal pažadą turėjo būti Evangelijos Amžiuje pradėtų iš Dvasios asmenų širdyse ir protuose, suteikdamas širdžiai ir protui naujų sugebėjimų dvasinėje srityje. Tai turėjo būti šventas patepimas, paruošiantis žemiškoms ir dangiškoms pareigoms. Tai yra Dievo paslaptis, paslaptis didesnė už visas kitas paslaptis, kad Kristus turėjo susidaryti iš daugelio narių: Jėzaus – Galvos ir iš Bažnyčios – Kūno narių. Kilnus, garbingas, šventas ir dangiškas turėjo būti tas „Kristus jumyse”. Turėjimas Jo, turėjo būti šlovės vilties pagrindas, paveldėjimo rankpinigiais – Dieviška širdimi ir protu, dalimi to paveldėjimo, pažadėto šventiesiems – P’36, 110.
Paralelinės citatos: Mt. 3:16; Apd. 10:38; 2:1-4; 10:45-47; 2 Kor.1:21; 1 Jn. 2:20,27; 1 Kor. 12:12,13; 15:23; Gal. 3:16,29; Ef. 4:13,23,24;Kol. 1:23; 1 Pet. 4:13; Hbr. 3:14; Rom. 8:10; Jn. 14:19; 17:23,24; Gal.2:20; Flp. 1:21; 2 Kor. 4:16; Ef. 3:16; Jn. 15:2-7; Rom. 12:4,5; 1 Kor.1:30; Rom. 6:3; 13:14; Gal. 3:26,27; 2 Kor. 5:17; Kol. 3:10; Rom. 8:4,5.
Giesmės: 58, 21, 23, 27, 170, 72, 310 / 450, 66, 37.
Poems of Dawn, 43; Wiersze brzasku, 35: Pasikeitimas. Tower Reading: Z’13, 131; (R 5227).
Klausimai: Ką šis tekstas reiškė man šią savaitę? Kokiose aplinkybėse? Kokios buvo pasekmės?
