Tenesigiria žmogus, kuris dar tik juosiasi kalaviją, kaip tas, kuris nusijuosia – 1 Kar. 20:11.
Ištvermingumo išbandymas, be abejo, yra vienas iš sunkiausių ištikimybės išmėginimų, ką išrinktoji Bažnyčia patyrė. Tai toks išmėginimas, kuris išmatuoja ir parodo stiprumą kiekvienos kitos dorybės ir malonės. Ir joks kryžiaus kareivis nebus apdovanojamas pergalės laurais, jei neišlaikys to išbandymo. … Šių dienų kovose, kaip ir visose kitose, priešininkas stengiasi netikėtai užklupti, staiga užpulti ir sunaikinti Dievo žmones. Todėl vienintelis pasiruošimas, kurį galime atlikti esant tokiai situacijai, tai pastovus budrumas, malda ir užsidėjimas ant savęs visų Dievo šarvų – Tiesos ir Tiesos Dvasios – Z’94, 155 (R 1656).
* * *
Nors Dievo žmonės gali ir giriasi Viešpatyje, tačiau netinkama būtų didžiuotis, nes mažų mažiausiai tai būtų perdėtas savęs gyrimas. Kartais galime pateisinti tam tikrus kuklius pasakymus apie savo buvusius pasiekimus, bet niekada pagyrūniškai. Dar mažiau reikėtų girtis būsimais darbais, kurių atlikimas yra neaiškus. Toks pasigyrimas aukština save, paprastai menkina kitus ir užgaulioja Dievą. Pagyrūnui ne tik dažniausiai nepasiseka, bet ir sulaukia nelaimės. Nėra vietos pasigirti savimi. Ką turime ir ko nesame gavę? Ar elgeta turėtų girtis gauta išmalda? Ar gėris, kurį gavome, neateina iš Viešpaties malonės? Todėl būkime uolūs, atiduodami Jam garbę už mūsų vietą bei pasiekimus, o apie save galvokime kaip apie Jo neužsitarnauto gerumo ir meilės objektus – P’35, 172.
Paralelinės citatos: Pat. 27:1; Iz. 10:15; Ps. 49:6-9; 52:1; 94:4; Rom. 3:27; 11:17-21; 1 Kor. 1:17-31; 4:6,7; 2 Kor. 10:12-17; Ef. 2:8-10.
Giesmės: 184, 13, 15, 63, 123, 135, 291 / 417, 379, 380.
Poems of Dawn, 236; Wiersze brzasku, 222: Darbai, o ne žodžiai. Tower Reading: Z’94,115; (R 1656).
Klausimai: Ar aš gyriausi šią savaitę? Kokiu būdu? Kodėl? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GRUODŽIO 4Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo – Lk. 11:13.
Jeigu visi pasišventę Viešpaties žmonės galėtų pasiekti tokią būseną, kai pagrindiniu jų gyvenimo tikslu ir visos jų pagrindinės maldų mintys būtų prašymas daugiau Šventosios Dvasios, šventumo dvasios, Tiesos dvasios, Kristaus Dvasios, sveiko mąstymo dvasios, kokią tada palaimą gautų visi! Jei tada jie grumtųsi su Viešpačiu iki pat aušros, jų įsikibimas į Jį tikrai atneštų trokštamą palaiminimą. Nors Viešpats apreiškė Save Savo žmonėms, norėdamas duoti
tą palaiminimą, tačiau Jis jo nesuteikia, kol jie neišmoks jo vertinti ir nuoširdžiai jo trokšti – Z’01, 271 (R 2864).
* * *
Kada mūsų Viešpats pasakė savo mokiniams, kad jie yra blogi, nemanė, kad jų ketinimai yra blogi, greičiau, kad jie yra puolę prote ir širdyje. Vis dėlto tai turėjo reikšti, kad jie dar turėjo Dievo paveikslo likučių, kurių dėka žino kaip duoti natūralių gerų dovanų savo vaikams ir sugeba jas duoti. Mūsų Viešpats įrodo, kad jei netobulas žmogus gali padaryti kažką gero, tai tuo labiau absoliučiai Tobula Asmenybė gali padaryti daug daugiau gėrio, tai reiškia, gali suteikti ir suteiks Savo Šventosios Dvasios Savo vaikams, kurie Jo to prašo. Šventosios Dvasios dovana yra pati didžiausia dvasinė dovana; iš tikrųjų, tai yra suma visų mūsų dabartinių dvasinių palaimų ir yra „rankpinigiais” mūsų amžino paveldėjimo. Todėl prašymai Šventosios Dvasios turėtų būti pagrindine tema visų mūsų maldų, išsakytų mūsų Dangiškajam Tėvui. Dievas visa tai duoda tiems, kurie yra Jo – P’30, 183, 184.
Paralelinės citatos: Ps. 103:13; Pat. 1:23; 3:12; Joel. 2:29; Mt. 7:7-11; 21:22; Mk. 11:24; Jn. 14:16; 15:7; 4:10; Ef 1:3; Tit. 3:4,5.
Giesmės: 35, 239, 1, 90, 91, 95, 198 / 417, 100, 238.
Poems of Dawn, 102; Wiersze brzasku, 91: Viešpatie, duok man tai! Tower Reading: Z’15, 38; (R 5623).
Klausimai: Ar šią savaitę meldžiausi ir prašiau Šventosios Dvasios? Kaip? Kodėl? Kokie buvo rezultatai?
