Taigi, jei kas apsivalys … bus indas garbingam vartojimui, pašventintas, naudingas Viešpačiui, paruoštas visokiam geram darbui – 2 Tim. 2:21.
Jeigu žmogus trokšta, kad Dievas jį pagerbtų, tegul tai stengiasi daryti Dievo nustatytu būdu – nusižeminimo ir nuolankumo keliu, kadangi Viešpats teikia Savo malonę nusižeminusiems ir nuolankiems. Jei nori, kad Mokytojas tave panaudotų kaip naudingą ir garbingą indą, nusižemink po galinga Dievo ranka, o Jis, atėjus laikui, tave išaukštins. Neskubėk, bet „ką tik tavo ranka randa darytina, tai daryk kiek gali”, pradėdamas nuo savo žemiško indo valymo, ir taip nuolat daryk, kad Mokytojas tave galėtų panaudoti – Z’02, 319 (R 3096).
* * *
Dalykai, nuo kurių turime apsivalyti, tai kūno ir dvasios dėmės. Tai reiškia, kad turime išsilaisvinti nuo blogio, kuris įsišaknijo ne tik mūsų kūnuose, kaip pavyzdžiui: asmeninis begėdiškumas, nešvarumas, įprotis tabakui, alkoholiniams gėrimams ir narkotikams, apsirijimas, geidulingumas ir t. t., bet taip pat įsišaknijo ir mūsų protuose bei širdyse, kaip pavyzdžiui: klaida, netikėjimas, neviltis, nepastovumas, nekantrumas, nedievobaimingumas, broliškų jausmų trūkumas, savanaudiškumas, išdidumas, tuštybė, bailumas, tingumas, ginčai, neapykanta, nenuoširdumas, godumas ir t. t. Mūsų krikščioniškos kovos svarbiausia dalis yra kova su nuodėme, klaida, savanaudiškumu ir pasaulietiškumu. Šios kovos dėka mes įveikiame blogį ir apsivalome. Toks apvalymas atliekamas Šventosios Dvasios veikimu ir stiprina šią Dvasią. Ji paruošia mus garbingiems dalykams pas Dievą, atskiria mus Jam, pritaiko mus Jo tarnybai ir paruošia mus kiekvienam geram žodžiui ir darbui. Mums visiems, o ypač piligrimams ir vyresniesiems duotas įpareigojimas „apsivalykite, jūs, kurie nešate Viešpaties indus” – P’32, 197.
Paralelinės citatos: Kun. 21:6; Iz. 6:5-8; 52:11; Jer. 15:19; Mt. 20:25-28; Rom. 2:21-23; 1 Kor. 5:1-8; 6:9-20; 11:28-32; 2 Kor. 6:3-7, 16-7:1; 13:5; Gal. 5:19-21; Ef. 5:3,4; 1 Tim. 3:1-15; 6:11; Jok. 3:10.
Giesmės: 105, 44, 20, 125, 130, 229, 267 / 262, 104, 415.
Poems of Dawn, 181; Wiersze brzasku, 170: Mokytojo prisilietimas. Tower Reading: Z’02,318; (R 3096).
Klausimai: Kokie šios savaitės išbandymai buvo susiję su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kokios buvo pasekmės?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
RUGSĖJO 20Nes taip pasakė Aukštasis ir Kilnusis, kuris amžinai gyvena ir kurio vardas „Šventasis”: „Aš gyvenu aukštoje ir šventoje vietoje ... kad atgaivinčiau nuolankiųjų dvasią ir atgaivinčiau sutrintųjų širdį – Iz. 57:15
.
Visada atsiminkime, kad Viešpats niekada nepaniekins sugniuždytos ir atgailaujančios širdies, niekada jos neatstums. Todėl, yra nesvarbu, kad ir kokiems sunkumams atėjus, kai kurie Dievo žmonės gali suklupti, tačiau jeigu jie tvirtina sakydami, jog trokšta atleidimo ir draugystės su Viešpačiu, ir jeigu jų širdys yra atgailaujančios ir sugniuždytos, tegul nesielvartauja, bet atsimena, kad Dievas juos apdraudė per Kristaus nuopelną, kuris leidžia Jam priimti ir išteisinti dykai, nemokamai nuo visų nuodėmių visus tuos, kurie ateina pas Dievą per Jėzų, t. y., per tikėjimą į Jo kraują. Tie, kurie turi sugniuždytas ir atgailaujančias širdis dėl savo nuodėmių, tegul žino, kad jie nepadarė „mirtinos nuodėmės”, nes jų širdies būsena tai parodo, kaip apie tai pareiškia Apaštalas: „Nes negalima ... vėl atgaivinti
atgailai” tų, kurie padarė mirtiną nuodėmę – Z’03, 383 (R 3253).
* * *
Jehova yra kilnus Savo asmenyje, charakteryje, planuose ir darbuose. Jo išaukštinimo ribos yra bekraštės. Nors Jis yra aukščiausias už visas kitas esybes, tačiau yra visai nepanašus į įžymius žmones ar puolusius angelus. Nedaugelis iš didžių žmonių ir nei vienas iš puolusių angelų nenusižemina iki žemesnės būtybių padėties, ypač tam, kad galėtų pakelti ir atgaivinti jų širdį ir protą. Visa Jehovos veikla, be abejo, susijusi su žemesnėmis būtybėmis; ir be to, Jis su malonumu naudoja Savo padėtį, dvasią, planą, kūrybą, darbus bei nuosavybę kukliųjų ir atgailaujančiųjų naudai. Jis netgi atiduoda mirčiai Savo žmogiškus sūnus tam, kad juos palaimintų. Kur galime surasti kitą tokį garbingą ir vertą kaip Jis? Vertas Jis, kad mes Juo tikėtume, Jį mylėtume, garbintume, būtume Jam paklusnūs, dėkingi, Jam tarnautume ir būtume ištikimi – P’34, 128.
Paralelinės citatos: Įst. 10:17; Ps. 8:9; 57:5; 97:2,6,9;145:5,11,12; Iz.2:10; 6:1,3; 35:2; Ezech. 1:26-28; Pr. 19:16; Iš. 15:13; 22:27; 34:6,7; Sk.14:18-20; Ts. 2:18; 2 Sam. 12:13; Ezr. 9:9,13; Neh. 9:17,27-31; Jobo 33:14-30; Ps. 30:5; 32:1,2,5; 85:10; 103:3,8-14,17; Mt. 18:11-14, 23-27; Lk.1:50,77,78; Ef. 2:4-7; Hbr. 4:16; 1 Pet. 3:8,15; 1 Jn. 1:9.
Giesmės: 176, 68, 67, 63, 121, 286, 293 / 57, 295, 58.
Poems of Dawn, 31; Wiersze brzasku, 20: Pastovi pagalba. Tower Reading: Z’13, 115; (R 5217).
Klausimai: Kokiu būdų Dievas suteikė man malonę šią savaitę? Kaip ją priėmiau ir panaudojau? Kokios buvo pasekmės?