Apsivalykite, jūs, kurie nešate Viešpaties indus! – Iz. 52:11.
Atrodo, kad Dievo veikimo metodas yra padaryti aiškų padalinimą tarp Dievo tarnų ir piktojo tarnų. Privilegija liudyti apie Dievą, t. y., privilegija būti Tiesos ambasadoriais, yra malonė, kurią Viešpats skyrė tik savo žmonėms. Jis nenori, kad piktasis ar puolę demonai, ar pikti vyrai ir moterys būtų Gerosios Naujienos skelbėjai. Viešpaties žmonės turėtų į tai atkreipti rimtą dėmesį ir atmesti paslaugas kiekvieno, kuris neparodo širdies vienybės su Viešpačiu. „Bet nedorėliui Dievas pasakė: kaip tu gali … imti sandorą į savo burną – tu, kuris nekentei drausmės ir numetei už savęs mano žodžius?” (Ps. 50:16,17) – Z’04, 28 (R 3309).
* * *
Indai padangtėje ir šventykloje, kuriuos panaudojo tipiški kunigai savo tarnyboje, reiškia biblijines doktrinas, nurodymus, pažadus, priminimus, pranašystes, istorijas ir tipus, kurie, kartu sujungus su Biblijos ištraukomis, naudojami mokymo, klaidų paneigimo, apvalymo bei charakterio ugdymo tikslams. Nešti tuos indus, reiškia patarnauti jais. Dievo žmonėms reikėtų savo tarnavimo metu apsivalyti nuo visokio kūno ir dvasios nešvarumo. Todėl jie turėtų kasdien nusiplauti Biblijoje esančiu Tiesos vandeniu. Tai apvalys juos ir paruoš, kad galėtų tinkamai patarnauti Dievo Žodžiu – P’34, 143.
Paralelinė citatos: Sk. 4:1-20; 18:1-7; Ezr. 1:7-11; Ez. 3:4; Mt. 10:5-16,38,39; 2 Kor. 7:1; 1 Tim. 1:18-20; 3; 4; 5:21,22; 2 Tim. 2:21-26; 3:1-14; 4:1-5.
Giesmės: 246, 1, 20, 78, 95, 130, 198 / 415, 347a, 101.
Poems of Dawn, 45; Wiersze brzasku, 37: Apsivalymas. Tower Reading: Z’13, 184; (R 5258).
Klausimai: Ar apsivalymo darbas ėjo į priekį šią savaitę? Kaip? Kas man tame padėjo arba trukdė? Kokie buvo rezultatai?
KASDIENINĖ DANGIŠKOJI MANA
GEGUŽĖS 9Taigi, kaip priėmėte Kristų Jėzų Viešpatį, taip elkitės jame, įsišakniję, statydamiesi jame ir stiprėdami tikėjimu, kaip buvote išmokyti, būdami pertekę dėkojimo – Kol. 2:6,7.
Bendrai paėmus, klaidingų doktrinų mokytojai mano, kad nėra būtina ir nepatartina būti sutvirtintiems tikėjime, nes jie galvoja, kad būti sutvirtintu tikėjime, reiškia būti fanatiku. Žinoma tai tiesa, kai kalbame apie nesąžiningus asmenis, kurie priima ir atkakliai laikosi to, ko niekada nepatvirtino nei sveika logika, nei Biblijos autoritetas. Tačiau tas, kuris nuoširdžiu tikėjimu ir pasiremdamas Dievo autoritetu, priima Jo Žodį, nėra tuo neprotingu fanatiku. Ir tik tie, kurie taip elgiasi, yra sutvirtinti Tiesoje. Skirtumas tarp stipraus, tvirto krikščionio ir fanatiko yra tas, kad vienas yra sutvirtintas Tiesoje, o kitas sutvirtintas klaidoje – Z’03, 199 (R 3215).
* * *
Mes priimame Jėzų Kristų savo Viešpačiu, atsisakydami savo valios ir priimdami Jo valią, kuri tampa mūsų asmenine valia. Taip turėtų būti visada. Esame įsišakniję Jame, nes tik iš Jo įsisaviname tai, kas patenkina mūsų būtinus poreikius. Esame statomi Jame, jeigu ugdome charakterį, panašų į Jo. Mes esame sustiprinti tikėjime pagal Jo Žodį, jeigu nepajudinami liekame Jo Žodyje. Ir jei, rodydami dėkingumą, augame šiame tikėjime, tai tampame turtingais tikėjime – P’35, 62.
Paralelinės citatos: Jn. 1:12; Flp. 1:27; 1 Tes. 4:1; Judo 3,20; Ef. 2:20-22; 3:17; 4:1; Kol. 1:23; 3:17; Iz. 61:3; 1 Kor. 3:9,11; 1 Pet. 2:5; 2 Pet. 2:12; Apd. 20:32; 2 Kor. 1:21.
Giesmės: 267, 6, 87, 113, 172, 37, 324 / 123, 132, 415.
Poems of Dawn, 23; Wiersze brzasku, 11: Mūsų Mokytojas.
Tower Reading: Z’14, 311; (R 5557).
Klausimai: Kokius šią savaitę turėjau išbandymus, susijusius su šiuo tekstu? Kaip juos priėmiau? Kas padėjo? Kas trukdė? Kokios buvo pasekmės?
